Report Card 17
Vietos ir erdvės:
aplinka ir vaikų gerovė

Turtingos šalys nesugeba užtikrinti sveikos aplinkos vaikams

„Dauguma turtingų šalių ne tik nesugeba užtikrinti sveikos aplinkos vaikams savo ribose, bet ir prisideda prie vaikų aplinkos naikinimo kitose pasaulio dalyse“, – taip UNICEF ataskaitos „Vietos ir erdvės: aplinka ir vaikų gerovė“ rezultatus apibendrino UNICEF Tyrimų biuro Innocenti direktorė Gunilla Olsson.

Naujausias Innocenti tyrimas „17-toji ataskaitų kortelė: vietos ir erdvės“ (angl. Report Card 17) išnagrinėjo, kaip turtingiausioms pasaulio šalims sekasi užtikrinti vaikams saugią ir sveiką aplinką. Ar vaikai turi prieigą prie švaraus geriamojo vandens? Ar kvėpuoja neužterštu oru? Ar jų namuose nėra švino ir pelėsio? Kiek vaikų gyvena perpildytuose namuose? Kiek vaikų turi galimybę žaisti nuo eismo saugiose erdvėse?

Duomenys rodo, kad valstybės turtingumas vaikams neužtikrina sveikos aplinkos. Pernelyg daug vaikų gyvena sveikatai kenkiančioje aplinkoje, o tai negrįžtamai kenkia jų dabartinei ir būsimai gerovei. Ši ataskaita žvelgia ne tik į vaikų tiesioginę aplinką, bet ir į visą pasaulį. Netvarus vartojimas santykinai vaikams palankiose šalyse kelia grėsmę ir vaikams visame pasaulyje, ir būsimoms kartoms.

Ataskaita rodo, kad nė viena šalis nedemonstruoja pastoviai gerų aplinkosaugos rodiklių. Todėl visos šalys turi imtis veiksmų – tiek vietiniu, tiek pasaulio mastu – užtikrindamos visiems vaikams saugią ir sveiką aplinką tiek šiandien, tiek rytoj.

Šalių lyginamasis reitingas

Aplinkos sąlygų, darančių įtaką vaikų gerovei, lyginamoje lentelėje 39 šalyse, esančiose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir (arba) Europos Sąjungos narėmis, įvertinti trys aplinkos poveikio vaikams aspektai:

• vaiko pasaulis – tiesioginis ir apčiuopiamas vaikų sąveikos su juos supančia aplinka poveikis, pvz., vandens vartojimas, pavojingų medžiagų poveikis;
• vaiką supantis pasaulis – natūrali ir užstatyta aplinka, su kuria vaikai tiesiogiai sąveikauja, pvz., žaliosios erdvės ir automobilių eismas;
• pasaulis apskritai – platesni fizinės ir politinės aplinkos, supančios vaikų mikrosistemas regioniniu, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis, aspektai, pvz., šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas arba elektroninės atliekos.

Pirmoje lyginamosios lentelės vietoje yra Ispanija, po jos – Airija ir Portugalija. Nors nė viena iš šių trijų šalių nėra pirmaujanti pagal visus aspektus, visoms trims šalims pavyko užtikrinti geras aplinkos sąlygas vaikams ir kartu daryti mažą arba vidutinį poveikį (tarp šios grupės šalių) klimato kaitai.

Rumunija yra lentelės apačioje, o prieš ją rikiuojasi Kosta Rika ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Šios dvi šalys, esančios lentelės apačioje, gavo palyginti prastą vaikus supančios aplinkos įvertinimą, ir įvertintos kaip neatsakingiausios už žalą aplinkai apskritai. Jungtinės Valstijos blogai įvertintos dėl netvaraus vidutinio suvartojimo vienam asmeniui pasaulyje, o pagal kitus rodiklius šios šalies rezultatai taip pat nėra geri.

Šalys skirtingai įvertintos pagal visus tris aspektus, ir nė viena iš jų negavo vienodai aukštų ar žemų visų trijų aspektų įvertinimų. Tai, kad kai kuriose žemiausiose pozicijose atsidūrė turtingiausios šalys (pvz., JAV ir Belgija), rodo, jog šalies turtingumas nėra garantija, kad vaikai augs sveikoje aplinkoje. Be to, nors dabartinė aplinka tokiose šalyse kaip Kanada ir Australija atrodo palyginti palanki vaikams, jų netvarūs vartojimo modeliai kelia grėsmę vaikų ateičiai tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu mastu.

1 paveikslas. Aplinkos sąlygų, turinčių įtakos vaikų gerovei, lentelė

Pastabos:  Reitingas apskaičiuojamas taip: (1) buvo apskaičiuotas kiekvieno rodiklio z balas (prireikus jis buvo pakeistas, kad didesnis balas reikštų palankesnę būklę); (2) buvo apskaičiuotas kiekvienos dimensijos z balų vidurkis; (3) buvo apskaičiuotas kiekvieno vidurkio z balas, kuriuo remiantis buvo sudarytas konkrečios dimensijos reitingas; (4) buvo apskaičiuotas trijų rangų vidurkis, kuriuo remiantis buvo sudarytas galutinis reitingas. Jei dviejų šalių trijų rangų vidurkis buvo vienodas, jų pozicijai nustatyti buvo naudojamas z balų vidurkis. Šalys pagal dimensiją reitinguojamos, jei jos turi duomenis bent apie du iš trijų rodiklių. Į reitingą neįtrauktos keturios EBPO/ES šalys: Kolumbija neįtraukta dėl to, kad trūksta duomenų apie „vaiką supantį pasaulį“, o Turkija, Meksika ir Liuksemburgas neįtrauktos, nes bent pagal vieną rodiklį yra labai nukrypstančios (z-skaičiai mažesni nei -4,0).

Koncepcija

UNICEF Innocenti ataskaitų kortelės yra pirmaujančios lyginant vaikų gerovę turtingose šalyse. 16-ojoje ataskaitoje buvo įdiegta daugiapakopė sistema, kurioje svarbiausias vaidmuo tenka vaikui. Vaiko rezultatams – fizinei sveikatai, psichinei gerovei ir įgūdžiams – įtakos turi vaiko pasaulis, vaiką supantis pasaulis ir pasaulis apskritai. 17-oje ataskaitoje šis požiūris dar labiau išplėtotas. Kadangi dabartinę aplinkos būklę formuoja praeities veiksmai ir jau dabar lemia tai, kas laukia ateityje, modelį papildome laiko perspektyva: pasaulis, kurį paveldime, ir pasaulis, kurį paliekame po savęs.

2 pav. Koncepcinė struktūra

3 pav. Šioje ataskaitos kortelėje aptariamos temos

Vaiko pasaulis

Daugelis vaikų kvėpuoja nuodingu oru tiek lauke, tiek namuose. Kolumbijoje (3,7) ir Meksikoje (3,7) dėl oro taršos prarandama daugiausiai sveiko gyvenimo metų (tenkančių 1000 vaikų iki 15 metų), o Japonijoje (0,2) ir Suomijoje (0,2) – mažiausiai.

Saugus vanduo, tinkamos sanitarinės sąlygos ir higiena vis dar yra retas fenomenas 13 šalių. Daugiausia sveiko gyvenimo metų prarandama Kolumbijoje (2,3 prarastų metų 1000 vaikų), Meksikoje (2,2) ir Turkijoje (1,9).

Turtingiausiose pasaulio šalyse 1 iš 25 vaikų yra apsinuodijęs švinu – toksine medžiaga, nuo kurios miršta daugiau žmonių nei nuo maliarijos, karų, terorizmo ar stichinių nelaimių. Švinas gali patekti į vaikų kraujotaką, kai jie žaidžia, rengiasi ar piešia paveikslus. Švinas ne tik veikia vaikų organizmo funkcijas, bet ir daro neigiamą poveikį dėmesio koncentracijai, atminčiai, planavimui ir problemų sprendimui.

Tarša pesticidais, siejama su leukemija ir raidos sulėtėjimu, gali pakenkti vaikų nervų, širdies ir kraujagyslių, lytinių ir šlapimo takų, virškinimo, reprodukcinei, endokrininei, kraujo ir imuninei sistemoms. Čekijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Izraelyje ir Nyderlanduose daugiau nei 1 iš 12 vaikų gyvena vietovėse, kuriose yra didelė pesticidų taršos rizika.

Triukšmo tarša – didžiausia Maltoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje – yra susijusi su įvairiais neigiamais padariniais sveikatai, įskaitant nesėkmingus gimdymus, stresą, prastesnius mokymosi rezultatus.

Vaiką supantis pasaulis

Drėgmė ir pelėsis yra pagrindiniai namų aplinkos rizikos veiksniai, sukeliantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, astmą ir bronchitą. Danijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Vengrijoje ir Portugalijoje daugiau nei vienas iš penkių vaikų patiria drėgmės ir pelėsio poveikį, o Kipre ir Turkijoje – daugiau nei vienas iš trijų.

Latvijoje ir Meksikoje daugiau nei kas trečias namų ūkis, o Slovakijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje – daugiau nei kas ketvirtas – kenčia nuo privatumo stokos, kuris turi neigiamą poveikį vaikų mokymosi rezultatams.

Nuosava rami erdvė suteikia ir privatumo, ir gerą aplinką mokymuisi. Vidutinėje šalyje kas septintas penkiolikmetis neturi savo rašomojo stalo ir ramios vietos mokytis. Čilėje, Meksikoje ir Kolumbijoje daugiau nei 30 proc. penkiolikmečių neturėjo šių pagrindinių priemonių.

Žaliosios erdvės, kurias Pasaulio sveikatos organizacija įtraukė į sveikatą lemiančių socialinių veiksnių sąrašą, teigiamai koreliuoja su jaunų žmonių pasitenkinimu gyvenimu. Suomija pirmauja pagal žaliųjų erdvių miestuose skaičių, po jos seka Islandija ir Lietuva. Izraelio ir Korėjos Respublikos miestai yra mažiausiai žali.

Eismo įvykiai yra viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių visame pasaulyje. Vidutiniškai vienoje šalyje dėl eismo įvykių 1000 vaikų tenka 1,34 sveiko gyvenimo metų – nuo mažiau nei vienerių metų (0,65) Švedijoje, Islandijoje, Maltoje ir Airijoje iki daugiau nei trejų metų Kolumbijoje, Turkijoje ir Meksikoje.

Pasaulis apskritai

Kai kurios turtingos šalys, palyginti su jų gyventojų skaičiumi, daro itin neigiamą poveikį aplinkai. Jei visi pasaulio gyventojai gyventų taip, kaip vidutiniškai gyvena Ataskaitos knygos šalių gyventojai, tokiam gyvenimo būdui palaikyti reikėtų 3,3 Žemės rutulio: nuo 1,2 Kolumbijoje iki 8 Liuksemburge.

4 paveikslas: Žemės planetų, reikalingų dabartiniam vartojimui palaikyti, skaičius

Pastaba: Šalies vartojimo ekologinio pėdsako ir jos biologinio pajėgumo, išreikšto pasaulio hektarais vienam žmogui, santykis. Islandijos duomenų nėra. 2018 m. duomenys (Kanadoje – 2017 m.). Šaltinis: Global Footprint Network. <https://www.footprintnetwork.org/licenses/public-data-packagefree/>, accessed on 23 February 2022.

Turtingų šalių išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis nėra tvarus. Ataskaitoje analizuojamose šalyse vienam žmogui kasmet tenka vidutiniškai 9 metrinės tonos CO2. Vidutinio Liuksemburgo gyventojo anglies dioksido pėdsakas per metus sudaro daugiau kaip 36 metrines tonas, t. y. daugiau nei Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Rumunijos, Turkijos, Čilės ir Graikijos gyventojų bendras anglies dioksido pėdsakas.

1997 m. Kioto protokolu pramoninės ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Nuo to laiko keturios didžiausios teršėjos – Australija, Kanada, Liuksemburgas ir Jungtinės Amerikos Valstijos – išmetė daugiau kaip 380 tonų CO2 vienam gyventojui, o Čilė, Kosta Rika, Latvija, Lietuva, Meksika, Kosta Rika ir Turkija neviršijo 100 tonų.

Jungtinės Amerikos Valstijos išsiskiria kaip šalis, kurioje istoriškai buvo išmesta daug teršalų ir kurios rezultatai šioje lentelėje yra prasti. Bulgarija, Kosta Rika ir Rumunija lentelėje užima žemas vietas, tačiau per pastaruosius 25 metus išmetė mažiau CO2 nei vidutiniškai šioje šalių grupėje.

Visose turtingose šalyse atliekų susidarymas padidėjo nuo vidutiniškai 484 kg vienam asmeniui 2010 m. iki 529 kg vienam asmeniui 2019 m. 25 šalyse didžioji dalis atliekų vis dar nėra nei perdirbama, nei kompostuojama.

Sparčiausiai auganti atliekų rūšis yra elektroninės atliekos: 2019 m. turtingose šalyse jų susikaupė net 53,6 mln. tonų, ir manoma, kad iki 2035 m. šis kiekis padvigubės. Elektroninėse atliekose yra pavojingų medžiagų, tokių kaip gyvsidabris, kadmis ir švinas, kurios kenkia žmogaus organizmui ir smegenims, o labiausiai nuo to nukenčia vaikai. Elektroninės atliekos yra pavyzdys, kaip galima kenkti net tolimai aplinkai – dalis šių pavojingų atliekų galiausiai pakenkia vaikams pasaulio pietuose.

Kai kurios turtingos šalys, užimančios aukštas vietas pasaulio aplink vaiką dimensijoje, pavyzdžiui, Norvegija ir Šveicarija, yra tarp tų, kurios suvartoja ir išmeta daugiausia elektronikos atliekų: Norvegijoje vienam žmogui kasmet tenka 26 kg elektroninių atliekų, o Šveicarijoje – 23,4 kg vienam žmogui.

Kol kas tik dviem turtingoms šalims – Islandijai ir Norvegijai – pavyko didžiąją dalį energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių.

Apimančios temos

Aplinkos poveikio vaikams netolygumai akivaizdūs ne tik tarp šalių, bet ir pačiose šalyse. Neturtingi namų ūkiai susiduria su didesne rizika, kai kalbama apie patalpų oro taršą, galimybę naudotis saugiu ir švariu vandeniu. Skurdžiuose namų ūkiuose gyvenantys vaikai susiduria su daug didesne rizika ir žala, be to, jie dažniausiai gyvena prastesnės kokybės rajonuose, kur yra mažiau vietų saugiai žaisti.

Nors vaikai neturėtų prisiimti planetos gelbėjimo naštos, pasaulio lyderių neveiklumas paskatino paauglius ir jaunimą vadovauti klimato streikams visame pasaulyje. Kad ir toliau darytų įtaką valdžios sprendimams, vaikams ir jaunimui reikia suteikti žinių, įgūdžių ir galimybių. Daugelis vaikų vis dar negauna išsilavinimo pasauliniais klausimais, tokiais kaip klimato kaita. Vidutiniškai tik 76 proc. vaikų nurodė, kad jie žino arba labai gerai žino apie klimato kaitą ir visuotinį atšilimą, o didžiausias informuotumas yra Korėjos Respublikoje (88 proc.), mažiausias – Rumunijoje (61 proc.).

Jaunimas jaučia nerimą dėl planetos ateities. Šešiose dideles pajamas gaunančiose šalyse atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė visų jaunų žmonių nerimauja dėl aplinkos taip, kad tai daro įtaką jų kasdienei veiklai ir pasitenkinimui gyvenimu. Maždaug 6 iš 10 jaunuolių mano, kad jų vyriausybės juos nuvylė aplinkosaugos srityje.

Rekomendacijos

Vaikams reikia saugios aplinkos, kurioje jie galėtų tobulėti. Norint įgyvendinti vaikų teises į saugią aplinką, reikia imtis politinių veiksmų visais lygmenimis. Norint rasti visuotinius sprendimus, reikia tarptautinio bendradarbiavimo, tačiau atskiros šalys taip pat gali ir turi spręsti problemas. Gerinti aplinką, kurioje vaikai gyvena ir vystosi:

1. Dėmesys vaikams dabar, kad būtų apsaugota jų ateitis

Dėl šiandieninių aplinkosaugos problemų vaikai praranda sveikus gyvenimo metus. Daugeliu atvejų, įskaitant atliekų ir taršos atvejus, tos pačios problemos, kurios ilgainiui kenkia planetai, šiandien kenkia ir vaikų gyvenimui. Nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens valdžia turi imtis iniciatyvos gerinti vaikų aplinką jau šiandien – mažinti atliekų, oro ir vandens taršą, užtikrinti kokybišką būstą ir kaimynystę, kurioje vaikai galėtų gyventi, vystytis ir klestėti.

2. Gerinti pažeidžiamiausių vaikų aplinką

COVID-19 pandemija atskleidė ir pagilino nelygybę tarp šalių ir pačiose šalyse. Neturtingų šeimų vaikai dažniau patiria didesnę žalą dėl aplinkos poveikio nei turtingesnių šeimų vaikai. Siekdamos sumažinti nelygybę, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos turėtų teikti pirmenybę investicijoms, skirtoms būsto kokybei ir skurdžiausių šeimų kaimynystės sąlygoms gerinti, kad visi vaikai turėtų tinkamą aplinką augti.

3. Užtikrinti, kad aplinkosaugos politika būtų orientuota į vaikus.

Šalies valdžia turėtų užtikrinti, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgiama į vaikų poreikius. Tam tikri aplinkos pavojai vaikus veikia labiau nei suaugusiuosius, nes jų organizmas dar tik vystosi. Visos šalys turėtų užtikrinti, kad, vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, politika būtų orientuota į vaikų poreikius. Prisitaikymas prie klimato kaitos taip pat turėtų būti svarbiausia tiek vyriausybių, tiek pasaulio bendruomenės veikla įvairiuose sektoriuose, pradedant švietimu ir baigiant infrastruktūra. Pastangos turėtų būti orientuotos į vaikus ir apimti vaikų prisitaikymo gebėjimų kūrimą.

4. Įtraukti vaikus, pagrindinius ateities suinteresuotuosius subjektus

Vaikai ilgiausiai susidurs su šiandienos aplinkosaugos problemomis, tačiau jie taip pat mažiausiai gali daryti įtaką įvykių eigai. Suaugusieji, pradedant tėvais ir baigiant politikais, privalo išklausyti jų požiūrį ir atsižvelgti į jį kurdami politiką, kuri neproporcingai paveiks ateities kartas. Pasitelkiant tokius pavyzdžius kaip vaikų ir jaunimo parlamentai ir piliečių asamblėjos, vaikai turėtų būti įtraukiami į diskusijas ir sprendimus aplinkosaugos klausimais ir į savo artimiausios aplinkos kūrimą.

5. Prisiimkite visuotinę atsakomybę dabar ir ateityje

Poveikis aplinkai nepaiso valstybių sienų. Vienos šalies oro tarša kenkia kaimyninėms šalims ir visam pasauliui. Vyriausybės ir įmonės, taikydamos taisykles ir (arba) paskatas, turėtų nustatyti ir mažinti savo visuotinį poveikį aplinkai. Vyriausybės jau dabar turėtų imtis veiksmingų veiksmų, kad laikytųsi aplinkosaugos įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė siekdamos Darnaus vystymosi tikslų, įskaitant įsipareigojimą iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

—

Išsamiau su UNICEF Innocenti ataskaitos „17-toji ataskaitų kortelė: Vietos ir erdvės: aplinka ir vaikų gerovė“ duomenimis anglų kalba susipažinti galite specialioje šiai ataskaitai skirtoje svetainėje www.unicef-irc.org/places-and-spaces.