Pasaulio vaikų būklės 2021 metų ataskaita
NIUJORKAS, 2021 m. spalio 5 d.
Pasaulio vaikų būklės 2021 m. ataskaitoje UNICEF perspėja, kad vaikai ir jaunimas viruso COVID-19 poveikį savo psichinei sveikatai ir gerovei gali jausti dar daugelį metų.
Kaip rašoma UNICEF atlikto išsamiausio vaikų, paauglių ir globėjų psichinės sveikatos tyrimo „Pasaulio vaikų būklė 2021 m.; mano mintyse – vaikų psichinės sveikatos puoselėjimas, apsauga ir rūpyba“ (angl. The State of the World’s Children 2021; On My Mind: promoting, protecting and caring for children’s mental health) ataskaitoje, dar iki prasidedant viruso COVID-19 sukeltai pandemijai vaikus ir jaunimą slėgė jų psichinės sveikatos būklė, kuriai gerinti nebuvo skiriama pakankamai lėšų.
Remiantis naujausių skaičiavimų duomenimis, daugiau nei 1 iš 7 10–19 metų amžiaus paauglių visame pasaulyje turi nediagnozuotą psichikos sutrikimą. Kiekvienais metais nusižudo beveik 46 tūkst. paauglių – tai viena iš penkių pagrindinių mirties priežasčių šioje amžiaus grupėje. Tuo tarpu egzistuoja didelės spragos tarp psichinės sveikatos poreikių ir finansavimo. Ataskaitoje pastebima, kad visame pasaulyje psichinės sveikatos reikmėms finansuoti skiriama apie 2 proc. nacionalinio sveikatos priežiūros biudžeto.
„Pastarieji 18 mėnesių buvo labai, labai sunkūs mums visiems, o ypač vaikams. Šalims paskelbus karantiną ir dėl pandemijos apribojus galimybę laisvai judėti, vaikai neištrinamus savo gyvenimo metus praleido atskirti nuo savo šeimų, draugų, klasių, žaidimų – viso to, be ko neįsivaizduojame vaikystės,“ – teigia UNICEF vykdančioji direktorė Henrietta Fore. „Tai turi reikšmingą poveikį ir yra tik ledkalnio viršūnė. Dar iki pandemijos pernelyg daug vaikų slėgė neišspręstų psichinės sveikatos problemų našta. Šiems itin svarbiems poreikiams patenkinti valdžia skiria pernelyg mažai lėšų. Nepakankamai akcentuojama ryšio tarp psichinės sveikatos ir jos įtakos būsimam gyvenimui svarba.“
UN0527099/ Belmopanas, Belizas
Vaikų psichinė sveikata COVID-19 sukeltos pandemijos metu
Iš tiesų, pandemija pareikalavo savo duoklės. Remiantis pirminėmis UNICEF ir bendrovės „Gallup“ 21 šalyje atlikto tarptautinio vaikų ir suaugusiųjų tyrimo išvadomis, (šio tyrimo apžvalga pateikta ataskaitoje „Pasaulio vaikų būklė 2021 m.“), medianoje, kurią sudarė 1 iš 5 apklaustų 15–24 metų amžiaus jaunuolių, buvo nurodyta, kad jie nuolat jaučia depresiją arba neturi noro ką nors veikti.
Prasidedant tretiems COVID-19 pandemijos metams, vaikų ir jaunimo psichinė sveikata toliau patiria rimtą jos poveikį. Naujausiais UNICEF duomenimis, karantinas turėjo tiesioginį poveikį ne mažiau nei 1 iš 7 pasaulio vaikų, o švietimo paslaugų kokybė nukentėjo daugiau nei 1,6 mlrd. vaikų atžvilgiu. Sutrikus nusistovėjusiai tvarkai, švietimui ir poilsiui, taip pat nerimaujant dėl šeimos pajamų ir sveikatos dažnas jaunuolis jaučia baimę, pyktį ir susirūpinimą dėl savo ateities. Pavyzdžiui, 2020 m. pradžioje Kinijoje internetu atliktame tyrime, kurio rezultatai cituojami ataskaitoje „Pasaulio vaikų būklė“, nurodoma, kad maždaug trečdalis respondentų teigė jaučiantys baimę ar nerimą.
Kiek tai kainuos visuomenei
Diagnozuoti psichikos sutrikimai, tarp jų – hiperaktyvumo sindromas (ADHD), nerimas, autizmas, bipolinis sutrikimas, elgesio sutrikimas, depresija, valgymo sutrikimai, protinė negalia ir šizofrenija, gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos vaikų ir jaunimo sveikatai, mokslams, tolesniam gyvenimui ir galimybei uždirbti pajamas.
Nors poveikį vaikų gyvenimui sunku pamatuoti, naujoje Londono ekonomikos mokyklos atliktoje analizėje, kurios rezultatais remiamasi minėtoje ataskaitoje, nurodoma, kad dėl psichikos sutrikimų, galinčių jaunuoliams sukelti neįgalumą arba baigtis jų mirtimi, pasaulio ekonomika kasmet netenka maždaug 390 mlrd. JAV dolerių.
UN0498795/ Kandaharas, Pietų Afganistanas
Apsauginiai veiksniai
Ataskaitoje pastebima, kad visą jų gyvenimą vaikų psichinę sveikatą formuoja tiek genetika, patirtis, tiek juos nuo mažumos supanti aplinka, įskaitant tėvų aklėjimą, mokymą, santykių kokybę, patirtą smurtą ar priekabiavimą, diskriminaciją, skurdą, humanitarines nelaimes ir tokias su sveikata susijusias krizes, kaip viruso sukelta COVID-19 pandemija.
Nors tokie apsauginiai veiksniai kaip mylintys globėjai, saugi mokyklos aplinka ir teigiami santykiai su bendraamžiais gali padėti sumažinti psichikos sutrikimų riziką, ataskaitoje perspėjama ir dėl didelių barjerų, tokių kaip stigma ir nepakankamas finansavimas, dėl kurių pernelyg daug vaikų negali patirti, kas yra teigiama psichinė sveikata, arba gauti jiems reikalingą pagalbą.
Ataskaitoje „Pasaulio vaikų būklė 2021 m.“ vyriausybės, partneriai iš viešojo ir privataus sektoriaus kviečiami įsipareigoti, komunikuoti ir imtis veiksmų, siekiant puoselėti visų vaikų, paauglių ir globėjų psichinę sveikatą, saugoti tuos, kuriems būtina pagalba, ir rūpintis tais, kurie yra labiausiai pažeidžiami, be kita ko:
- nedelsiant investuoti į vaikų ir paauglių psichinę sveikatą visuose, ne tik sveikatos apsaugos sektoriuose, ir užtikrinti visos visuomenės mastu taikomus prevencijos, puoselėjimo ir rūpybos metodus;
- integruoti ir didinti įrodymais pagrįstas intervencines priemones sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos sektoriuose, įskaitant vaikų auklėjimo programas, kurių tikslas – skatinti jautrią, puoselėjančią globą ir apsaugoti tėvų ir globėjų psichinę sveikatą, taip pat užtikrinti, kad mokyklose būtų teikiamos kokybiškos paslaugos ir puoselėjami teigiami santykiai, siekiant saugoti psichinę sveikatą;
- nebetylėti apie psichines ligas, kovoti su stigmomis ir padėti visuomenei geriau suprasti psichinę sveikatą bei rimtai pažvelgti į tai, su kuo susiduria vaikai ir jaunimas.
„Psichinė sveikata yra neatsiejama nuo fizinės sveikatos – negalime toliau to traktuoti kaip nors kitaip,“ – teigė Fore. „Pernelyg ilgai ir turtingose, ir skurstančiose šalyse trūko supratimo ir investicijų į kritinį elementą, leidžiantį maksimaliai padidinti kiekvieno vaiko potencialą. Tai turi pasikeisti.“
Išversta iš anglų kalbos, už pagalbą verčiant dėkojame bendrovei „Vertimai“