Rytų Ukraina:
karo sugriauta
vaikystė

Pradinis » Rytų Ukraina: karo sugriauta vaikystė

7-metei Polinai iš Rytų Ukrainos liko sužeidimų, patirtų per šrapnelio sprogimą prie tėvų namų, randų - jai tuomet tebuvo vieneri. Per sprogimą žuvo jos močiutė, tėvai buvo sunkiai sužeisti.
Šeima atsidūrė ant skurdo ribos, UNICEF padeda jiems išgyventi šį sunkų laikotarpį.

Ginkluotas konfliktas Rytų Ukrainoje tęsiasi jau aštuntus metus, jo pragaištingą poveikį Donecko ir Luhansko regionuose patiria virš pusės milijono vaikų ir jaunimo. Aštuoneri karo metai smarkiai paveikė ištisos Rytų Ukrainoje augančių vaikų kartos psichosocialinę gerovę. Beveik 430 tūkst. vaikų patyrę psichologines traumas, jiems reikalinga nuolatinė parama gydant emocines žaizdas ir randus.

Vien per pastaruosius trejus metus nuo apšaudymų nukentėjo daugiau kaip 100 švietimo įstaigų, keliamas pavojus saugiam vaikų ugdymui. Nuo konflikto pradžios buvo apgadinta daugiau kaip 750 mokyklų, o tai trukdo tūkstančiams vaikų abiejose fronto linijos pusėse įgyti išsilavinimą. Šalia to, dėl COVID-19 apribojimų tūkstančiai vaikų neteko kokybiško išsilavinimo ir ženkliai atsilieka moksluose – ypač vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų, neturinčių pakankamos prieigos prie interneto ir skaitmeninių prietaisų.

Rytų Ukrainos vaikams tenka gyvena viename iš labiausiai užminuotų žemės ruožų pasaulyje. Kiekvieną dieną jie gyvena, žaidžia, eina į mokyklą ir iš jos teritorijose, kurios yra užverstos minomis, nesprogusiais sprogmenimis ir kitomis mirtinai pavojingomis karo liekanomis. Vaikams, gyvenantiems netoli kontaktinės linijos, t. y. žemės ruožo, kuriame kovos vyko intensyviausiai, minos ir sprogmenys kelia nuolatinę grėsmę jų saugumui ir sukelia traumas bei emocinius išgyvenimus.

Karo zonoje gyvybiškai svarbi vandens tiekimo, elektros ir šildymo infrastruktūra nuolat apšaudoma, virš 4 mln. žmonių Donecko ir Luhansko regione nuolat gręsia likti be saugaus geriamojo vandens.

Konflikto zonoje sutrikdytas kokybiškų pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas kelia problemų vaikų ir moterų sveikatai. Viena iš keturių šeimų, gyvenančių netoli fronto linijos, susiduria su sunkumais gaunant bazines sveikatos priežiūros paslaugas.

COVID-19 pandemija ne tik užgriuvo Rytų Ukrainoje sveikatos priežiūros sistemą, viena iš pandemijos pasekmių yra išaugęs vaikų skurdas: neseniai atliktas UNICEF tyrimas parodė, kad skurdą patiria daugiau nei pusė Rytų Ukrainos vaikų.

Vaikai Ukrainoje vis dar moka už daugelį metų trukusį konfliktą

Dėl ginkluoto konflikto Rytų Ukrainoje jaunuoliai kaip Liuba neteko ne tik namų ir mokyklų, bet ir galimybės turėti laimingą vaikystę.

Ukrainoje UNICEF dirba tiek vyriausybės, tiek separatistų kontroliuojamose teritorijose, tame tarpe Kramatorske, Mariupolyje, Luhanske ir Donetske – keturi UNICEF padaliniai dirba nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu kartu su partneriais užtikrinant Ukrainos vaikų teises į sveikatą, švietimą, apsaugą, vandenį, sanitariją ir higieną. UNICEF ir partnerių dėka per pastaruosius metus psichosocialinę pagalbą ir mokymus apie minų pavojų gavo virš 180 tūkst. vaikų, jaunuolių ir globėjų, UNICEF remia sugriautų mokyklų ir vaikų darželių remontą bei gyvybiškai svarbių vandens ir nuotėkų įrenginių sutaisymą.

UNICEF siekia surinkti 15,1 mln. JAV dolerių paramą, kurios reikia tenkinant neatidėliotinus nukentėjusių nuo konflikto Ukrainoje 780 tūkst. suaugusių ir virš 120 tūkst. vaikų humanitarinius poreikius. Vasario mėnesį buvo gauta tik 15 proc. lėšų šiems poreikiams.

Prašome Jūsų paramos padėti Rytų Ukrainos vaikams įveikti karo sunkumus – paremkite UNICEF darbą reikiant pagalbą vaikams konfliktų ir stichinių nelaimių zonose.

Plačiau apie UNICEF pagalbą Ukrainai skaitykite anglų kalba čia.

Rytų Ukrainoje vaikystė patiria atakas

Rytų Ukrainos pajūrio kaime Šyrokynėje neliko nė vieno vietinio gyventojo ir nė vieno nesugriauto pastato. Prieš ginkluotą konfliktą čia gyveno apie 2 tūkstančius, bet po 2015 m. apšaudymų gyventojai buvo iškeldinti, kelias į Šyrokynę uždarytas ir ji tapo vieninteliu kaimu ant fronto linijos, kuriame nėra civilių gyventojų. Paskutinį kartą Šyrokynės gyventoja Nataša savo namus matė, kai jai buvo 11 metų. Tuomet ji manė, kad iš namų išvyksta porai savaičių. Tačiau priverstinis išvykimas truko šešerius metus. Savo mokyklos draugus Nataša vėl pamatė tik sulaukusi 16-os.