Pastangos išgelbėti šeimą:
taifūnas Filipinuose
2022 m. sausio 03 d.: kai 2021 m. gruodžio 26 d. popietę taifūnas Rai siaubė Dinagato salas, namų šeimininkė Nelly Cariño (50 m.) vis žvilgčiojo pro langą ir tikrino, ar jos dukra, anūkė ir kūdikio tėvas yra saugūs pastate priešais.
Nelly šeima buvo apsistojusi Cuarenta pradinėje mokykloje, San Jose kaimo gyventojams paskirtame evakuacijos centre. Vietos valdžios institucijos įspėjo gyventojus, kad taifūnas Rai bus stiprus, tačiau kai jis atkeliavo, jo stiprumas gerokai viršijo tai, ko gyventojai tikėjosi ir kam ruošėsi.
Nelly baimė dar labiau sustiprėjo, kai smarkus vėjas sudrebino mokyklos sporto salę. Iš lengvų medžiagų viduryje mokyklos pastatytas statinys galiausiai sugriuvo. Evakuotieji bėgo į gretimą pastatą, kuris taip pat sugriuvo.
„Stebėjau juos, tikėdamasi pamatyti savo šeimos narius“, – prisimena Nelly. „Mano siaubui, trys iš jų neišėjo. Jie buvo įstrigę.“
UNICEF / Filipinai
Nicole Angela Cariño (17m.) nežinojo, kad motina dėl jos nerimauja. Ji tuo metu, šėlstant taifūnui Rai, rankose glaudė savo ramiai miegančią dukrą, 3 mėnesių Alia.
Kai mokyklos sporto salė sugriuvo, Nicole vyras, 26-erių Mike De Jesus, veikė greitai. „Jis bandė atidaryti duris“, – pasakoja Nicole, – „bet jos nepajudėjo dėl lauke buvusių nuolaužų, tad Mike nuskubėjo į kitą kambario pusę ir išdaužė langą.“
Šeima tuo metu savo namuose dėl atsargumo izoliavosi nuo COVID-19. Mike pavyko išvesti šeimą iš namų išspyrus langą, bet tai darydamas jis pats susižeidė. „Kai pastebėjome, kad pastatas taip pat gali sugriūti, persikėlėme į direktoriaus kabinetą, esantį netoli kelio,“ – pasakoja Nicole.
UNICEF / Filipinai
Kiti evakuotieji šiltai priėmė šeimą, padėjo Nicolei apsaugoti kūdikį. „Jie uždengė mus su Alia kilimėliais ir pagalvėmis, nes pro skyles stoge ir plyšius languose į vidų bėgo vanduo“, – sako Nicole.
Kai Alia pabudo, ji nusišypsojo aplinkiniams. Jie ją kalbino, o ji toliau šypsojosi. „Ji niekada neparodė nė vieno nerimo ženklo“, – sako Nicole. „Ji mus linksmino, atitraukė dėmesį nuo to, kas vyko lauke.“
Apie 18.30 val. pasitraukus taifūnui, Nelly išėjo ieškoti savo dingusios šeimos. Dėl tamsos ir didelės žmonių minios ji negalėjo jų pamatyti, bet kai grįžo į kambarį, kuriame buvo apsistojusi, dukra Nicole ją pasitiko stipriai apkabindama. Jos abi verkė iš palengvėjimo ir nuovargio.
Tikrai maniau, kad juos praradau.
Nelly Cariño (50 m.)
Praėjus daugiau nei savaitei po išbandymų, Cariño šeima vis dar gyvena mokykloje. Jie neturi pakankamai lėšų namams atstatyti. Mike neteko darbo, o Nicole mokosi 11 klasėje. Modulinė mokymosi sistema pandemijos metu leido jai tęsti mokslus, net kai ji buvo nėščia, o vėliau ir prižiūrint kūdikį.
Evakuacijos centre, kuriame nėra jokios pertvaros kambaryje ar paskirtos vietos žindymui, Nicole turi žindyti Alia matant kitiems žmonėms. „Įpratau tai daryti“, – sako ji. „Matau, kaip tai daro kitos motinos, todėl nustojau taip sąmoningai dėl to jaudintis.“
UNICEF / Filipinai
Labiausiai Nicole nerimauja, kad Alia nepakankamai miega ir evakuacijos centre gali susirgti. Jie gyvena vienoje klasėje su keliomis kitomis šeimomis, todėl triukšmas ten neišvengiamas.
Be to, kitiems kambaryje apsistojusiems pasireiškė peršalimo simptomai: karščiavimas, kosulys. „Turbūt dėl to, kad per taifūną buvome sušlapę“, – sako Nelly. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pandemija vis dar tęsiasi, sunku pasakyti, ar žmonės serga dėl prastų sąlygų evakuacijos centre, ar dėl plintančio COVID-19.