Kai kalbama apie mėsą šašlykui ar kepsniui, Lietuvoje atsakymas dažniausiai vienas – sprandinė. Bet patyrę virėjai sako, kad praktikoje šis „kepsninės karalius“ ne visada pateisina lūkesčius. O kiekvienam patiekalui verta rinktis savą kiaulienos dalį.
Lapkritį, kai daugiau gaminame orkaitėje ir troškiname, tinkamai parinkta dalis gali padaryti vakarienę ypatingą.
Sprandinė – ne visada laimėjimas
Sprandinė vertinama dėl riebalų gyslelių, kurios kepant ištirpsta ir daro mėsą sultingą. Bet niekas negali garantuoti, kad nusipirksite „gerą“ gabalą. Jei mėsa atpjauta nuo krašto, kur riebalų gerokai mažiau, ji gali būti sausa ir kieta. Tada ją lengva perdžiovinti ant ugnies ar orkaitėje.
Renkantis sprandinę, žiūrėkite į pjūvį: turi matytis tolygios, smulkios riebalų gyslelės visame gabale, kaip marmuras.
Šoninė – virėjų favoritė šašlykui
Virėjų nuomone, tikra kepsninės žvaigždė – kiaulienos šoninė. Tai optimalus riebalų ir mėsos santykis, labai svarbus sultingam kepsniui.
Struktūra. Šoninėje mažai kietų gyslų, todėl ją lengva kramtyti.
Plutelė. Riebalai kepant apgaubia gabalą ir suformuoja apetitišką auksinę plutelę.
Savaiminis drėkinimas. Tirpdami riebalai papildomai įsigeria į mėsą, todėl ji išeina labai minkšta ir švelni.
Dėl tokios struktūros šoninei nereikia ilgo marinavimo. Dažniausiai pakanka pipirų, druskos ir svogūnų. Tik rinkitės mėsingą šoninę, kurioje mėsos sluoksniai storesni už riebalų.
Kuri dalis kokiam patiekalui
Nugarinė (karbonadas). Liesa, švelni mėsa be didelių riebalų sluoksnių. Tinka karbonadams, kepsniams keptuvėje ir orkaitėje. Bet ją labai lengva perdžiovinti, todėl kepkite trumpai, o prieš tai galima pamarinuoti.
Išpjova. Pati švelniausia ir brangiausia dalis. Tinka medaljonams, kepsniams, trumpam kepimui. Nereikia ilgo marinavimo.
Mentė. Šiek tiek riebesnė, su jungiamuoju audiniu. Tobula troškiniams, guliašui, maltai mėsai, ilgai kepamiems patiekalams. Ilgai troškinama ji tampa labai minkšta.
Kumpis. Liesas, tankus. Tinka kepti dideliu gabalu orkaitėje, šaltai mėsai, kepsniams, virti. Mažiau tinka šašlykui – gali būti sausas.
Šonkauliai. Puikūs kepti orkaitėje, troškinti, rūkyti. Juos geriausia pirmiausia ilgai kepti žemoje temperatūroje po folija, o tada apskrudinti.
Kojos ir kanopos. Būtinos šaltienai, nes jose daug kolageno.
Faršui geriausiai tinka mentės ir sprandinės mišinys: santykis maždaug 70 % mėsos ir 30 % riebalų daro kotletus sultingus.
Kaip išsirinkti šviežią kiaulieną
Šviežia kiauliena yra šviesiai rausvos spalvos, drėgnoka, bet ne gleivėta. Riebalai balti ar šiek tiek kreminiai, o ne gelsvi. Paspaudus pirštu, mėsa turi greitai atgauti formą.
Tamsiai raudona mėsa su gelsvais riebalais dažniausiai iš senesnio gyvulio – ji kietesnė. Per šviesi, blyškiai rožinė ir vandeninga mėsa gali išleisti daug skysčio kepant.
Kvapas turi būti švarus ir malonus. Rūgštus ar stiprus kvapas – ženklas, kad mėsa nebe šviežia.
Paprastas šašlyko marinatas
1 kg šoninės ar sprandinės: 3–4 svogūnai žiedais, 1 a. š. druskos, ½ a. š. maltų pipirų, šiek tiek kalendros ar čiobrelių. Svogūnus gerai pamaigykite rankomis su prieskoniais, kad išleistų sulčių, sumaišykite su mėsa ir palikite šaldytuve bent 2–3 valandoms, geriausia per naktį.
Teisingai parinkta dalis – pusė sėkmės. O kita pusė – nepervirti, neperkepti ir leisti mėsai pailsėti kelias minutes prieš pjaustant.