Patyrę sodininkai žino, kad gervuogės bijo šalčio dar labiau nei avietės. Jei žiemą nėra sniego, jų šaknys ir ūgliai lengvai sušąla, o pavasarį krūmas atsigauna labai ilgai. Ūgliai būna silpni, o derlius – menkas.
Lietuvoje gervuogių auginama vis daugiau, ypač bedyglių veislių. Bet dauguma jų kilusios iš šiltesnių kraštų, todėl be priedangos mūsų žiemos joms pavojingos. Štai kaip apsaugoti krūmus nuo šalčio ir užtikrinti gerą startą pavasarį.
1. Genėjimas
Gervuogės dera ant dvimečių ūglių, kaip ir paprastos avietės. Todėl rudenį prie pat žemės iškirpkite visus ūglius, kurie šiais metais jau davė derlių. Jie rudesni, sumedėję, su likusiomis vaisinėmis šakelėmis.
Palikite 5–8 stipriausius šių metų ūglius. Būtent ant jų kitąmet bus uogos. Silpnus, plonus ir pažeistus ūglius pašalinkite.
Jei ūgliai labai ilgi, galima šiek tiek patrumpinti viršūnes, kurios dažniausiai vis tiek nušąla.
2. Ūglių prilenkimas
Svarbiausia gervuogių žiemos apsaugos dalis – prilenkti ūglius prie žemės. Prie žemės ir po sniegu temperatūra daug aukštesnė nei 1–2 metrų aukštyje.
Daryti tai reikia iš anksto, kol nenusistovėjo šalčiai: lapkričio pradžioje ar viduryje. Šaltyje gervuogių ūgliai tampa trapūs ir lūžta. Bedyglių veislių ūgliai storesni ir standesni, todėl juos verta lenkti palaipsniui per kelias dienas, kas kartą šiek tiek žemiau.
Atrišę ūglius nuo atramų, atsargiai prilenkite juos prie žemės ir prisekite lankeliais ar kabliais. Po jais pakloskite lentų, eglišakių ar sausų šakų, kad ūgliai nesiliestų su drėgna žeme ir nepūtų.
Naujai sodinant gervuoges, verta iš karto rinktis atramas, nuo kurių ūglius lengva nuimti.
3. Priedanga
Kai užeina pastovūs šalčiai, apie –5 °C, prilenktus ūglius uždenkite. Tinka eglišakės, agroplėvelė keliais sluoksniais, sausi lapai, šiaudai ar net kartonas. Geriausiai veikia kelių sluoksnių derinys: eglišakės, ant jų agroplėvelė, o ant viršaus – sniegas, kai jo atsiras.
Polietileno plėvelės nenaudokite – po ja kaupiasi drėgmė, ir ūgliai gali supūti.
4. Pelenai ir mulčias šaknims
Daugelis sodininkų rudenį po kiekvienu krūmu išberia po 2–3 valgomuosius šaukštus medžio pelenų. Juose yra kalio, kuris didina augalų atsparumą šalčiui, kalcio, kuris stiprina ląstelių sieneles, ir fosforo, padedančio šaknims ištverti šaltąjį periodą. Pelenai taip pat veikia kaip natūralus antiseptikas.
Tik atsiminkite, kad pelenai šarmina dirvą. Gervuogės mėgsta šiek tiek rūgščią, pH 6–6,5, dirvą, todėl berkite saikingai ir ne kasmet.
Šaknų zoną pamulčiuokite 10–15 cm durpių, komposto ar pjuvenų sluoksniu. Jis apsaugos šaknis nuo įšalo per besniegę žiemą.
Kurios veislės atspariausios
Šalčiui atspariausios dažniausiai yra dygliuotos, stačiaūgės veislės. Dauguma bedyglių veislių, nors ir derlingesnės, Lietuvoje be priedangos neperžiemoja. Renkantis sodinukus, verta pasiteirauti apie veislės žiemkentiškumą.
Pavasarį
Priedangą nuimkite palaipsniui, balandžio pradžioje ar viduryje, kai nebebus stiprių šalnų. Tik tada pririškite ūglius prie atramų. Jei pumpurai žali ir sveiki, gervuogės peržiemojo puikiai, ir vasarą jūsų laukia gausus derlius.
