Jei moliūgą įpratote naudoti tik košei, pyragams ar kepimui, šis receptas tikrai vertas dėmesio. Raugintas moliūgas su česnaku, lauro lapais ir prieskoniais išeina traškus, kvapnus ir maloniai rūgštelėjęs, nors acto čia nėra nė lašo.
Janinos paslaptis – keli šaukštai sulčių nuo naminių raugintų kopūstų. Jos padeda greičiau prasidėti pieno rūgšties fermentacijai ir suteikia užkandžiui būdingą skonį.
Koks moliūgas tinka geriausiai
Rinkitės moliūgą su tankiu, nevandeningu minkštimu. Gabalėliai rauginant turi išlaikyti formą. Puikiai tinka muskatiniai moliūgai ar nedideli kietažieviai, o labai dideli pašariniai būna per vandeningi.
Nuo moliūgo nupjaukite kietą žievę, išimkite sėklas ir pluoštinį vidurį, o minkštimą supjaustykite nedideliais, maždaug 2–3 cm gabalėliais.
Ko reikės (2 l stiklainiui)
- 1,5 kg moliūgo (nulupto)
- 2–3 česnako skiltelės
- 2 lauro lapai
- 2 gvazdikėliai
- 1 a. š. kalendros sėklų be kaupo
- juodųjų pipirų žirnelių pagal skonį
- 1 v. š. akmens druskos (be jodo ir priedų)
- 2 v. š. naminių raugintų kopūstų sulčių
- apie 700 ml geriamojo vandens
Rauginant svarbu naudoti druską be jodo ir priedų ir nemažinti jos kiekio iš akies. Druskos koncentracija lemia ne tik skonį, bet ir tai, ar fermentacija vyks taip, kaip reikia.
Gaminimas
Paruoškite moliūgą. Supjaustytus gabalėlius galima lengvai subadyti šakute, kad sūrymas geriau įsigertų. Česnaką nulupkite ir supjaustykite plonais griežinėliais.
Pripildykite stiklainį. Į švarų 2 litrų stiklainį dėkite moliūgo gabalėlius sluoksniais, pakaitomis su česnaku, lauro lapais, gvazdikėliais, kalendra ir pipirais. Dėkite gana tankiai, bet per daug nespauskite.
Paruoškite sūrymą. Atskirame inde ištirpinkite druską nedideliame kiekyje vandens, įpilkite raugintų kopūstų sulčių ir išmaišykite. Jei norite, kad moliūgas išlaikytų gražią oranžinę spalvą, naudokite šviesias kopūstų sultis, be burokėlių.
Užpilkite. Užpilkite moliūgą paruoštu sūrymu ir, jei skysčio trūksta, įpilkite vandens, kad gabalėliai būtų visiškai apsemti. Tai labai svarbu: rauginimo metu daržovės turi likti po sūrymu. Ant viršaus galima uždėti mažą lėkštutę ar vandens pripildytą maišelį, kad niekas neiškiltų.
Palikite rūgti. Stiklainį laikykite kambario temperatūroje, pastatę ant lėkštės, nes sūrymas gali bėgti per kraštą. Dangčio sandariai neužsukite: aktyvios fermentacijos metu susidaro dujos, kurioms reikia išeiti. Kasdien lengvai paspauskite gabalėlius šaukštu, kad išeitų burbuliukai.
Po 3–5 dienų atsiras burbuliukų, o sūrymas taps šiek tiek drumstas ir maloniai rūgštus. Paragaukite: kai skonis jums tinka, uždarykite stiklainį ir perkelkite į šaldytuvą. Ten fermentacija sulėtės, o moliūgas išsilaikys kelias savaites.
Jei paviršiuje atsirado pelėsio, gabalėliai suminkštėjo ir gleivėti ar kvapas nemalonus, tokio užkandžio valgyti negalima.
Raugintas moliūgas puikiai tinka prie bulvių, keptos mėsos, į vinegretą ar tiesiog su juoda duona.
