Jei vaikystėje keptos bulvės atrodė nepaprastai skanios, jų kvapas pripildydavo visą virtuvę, o sustoti po vienos porcijos buvo sunku, tikriausiai pastebėjote, kad dabar ta magija kažkur dingo. Galima viską nurašyti tam, kad vaikystėje viskas buvo skaniau. Bet bulvės nepasikeitė. Pasikeitė tai, ant ko jas kepame.
Dauguma kepa ant paprasto rafinuoto saulėgrąžų aliejaus: patogu ir pigu. O mūsų mamos ir močiutės bulves dažniausiai kepdavo ant kiaulienos taukų.
Kodėl taukai daro skirtumą
Kiaulienos taukai gerai pakelia aukštą temperatūrą, todėl bulvės ant jų tikrai kepa, o ne troškinasi riebaluose. Taukai suteikia lengvą mėsišką prieskonį, o griežinėliai būna traškūs iš išorės ir minkšti viduje.
Tai nereiškia, kad taukus reikia valgyti kasdien. Bet kartą per savaitę paskaninti bulves verta, ypač jei jau ilgai nesate ragavę tikrų „močiutės bulvių“.
Ko reikės (3–4 porcijoms)
- 1 kg bulvių
- 2–3 v. š. kiaulienos taukų
- druskos pagal skonį
- 1 svogūnas (nebūtina)
- krapų ar petražolių patiekiant
Kaip kepti
Bulves nulupkite ir supjaustykite griežinėliais ar šiaudeliais, maždaug 5–7 mm storio. Jei turite laiko, pamirkykite jas 15 minučių šaltame vandenyje, kad išsiplautų dalis krakmolo, o tada labai gerai nusausinkite rankšluosčiu. Šlapios bulvės niekada neapskrus.
Gerai įkaitinkite keptuvę ir ištirpinkite joje taukus, kol jie taps visiškai skaidrūs. Tik tada dėkite bulves.
Keptuvės neprikraukite iki kraštų: kiekvienas gabalėlis turi liestis su karštais riebalais. Jei bulvių daug, kepkite dviem kartais arba naudokite dvi keptuves.
Pirmas kelias minutes bulvių visai nemaišykite, kad susidarytų plutelė. Tada apverskite ir kepkite dar 15–20 minučių, retkarčiais pamaišydami, kol bulvės bus auksinės ir minkštos viduje. Jei mėgstate su svogūnais, suberkite juos paskutinėms 5–7 minutėms.
Druska – tik pabaigoje
Druską ir prieskonius berkite kepimo pabaigoje. Jei bulves pasūdysite iš pat pradžių, jos išleis sulčių ir pradės troškintis, o ne kepti.
Patiekite su rūgpieniu, raugintais agurkais ar kopūstais ir užbarstykite krapais. Tas pats vaikystės skonis, kurio nesupainiosi su niekuo.
