Apgraužti salotų lapai, išvagoti kopūstai, išgraužti braškių uogų ir šakniavaisių kraštai – tipiški šliužų pėdsakai. O po drėgnų vasarų ir rudenų jų darže būna ypač daug. Lietuvoje didžiausią žalą daro ispaniniai šliužai, kurie per pastarąjį dešimtmetį išplito po visą šalį.
Dauguma kovoja su šliužais pavasarį ir vasarą. Bet būtent ruduo – geriausias metas sumažinti jų kiekį kitąmet. Todėl verta žinoti, kaip jie gyvena, kur slepiasi ir kas iš tikrųjų padeda.
Kodėl būtent ruduo
Šliužai mėgsta pavėsingas ir drėgnas vietas. Įvairios šiukšlės, senos lentos, piktžolių krūvos ar paliktas mulčias jiems sukuria idealias sąlygas.
Ypač aktyviai jie deda kiaušinėlius rudenį. Vienas šliužas gali padėti iki 400 kiaušinėlių, nedidelėmis krūvelėmis po 20–30. Būtent kiaušinėliai be problemų žiemoja, o suaugę šliužai dažnai žūsta per pirmąsias šalnas. Pavasarį iš kiaušinėlių išsirita nauja karta, kuri vėl pradeda gadinti augalus.
Todėl rudenį sunaikinti kiaušinėlius – efektyviausia šliužų kontrolė.
1. Sutvarkykite slėptuves
Kad nutrauktumėte šį ciklą, iš sklypo pašalinkite viską, kas sukuria šešėlį ir drėgmę. Išneškite senas lentas, plytas, kartoną, plėvelės gabalus. Sugrėbkite nukritusius lapus drėgnose vietose, pašalinkite žolės ir piktžolių krūvas.
Apžiūrėkite vietas po lentomis ir akmenimis. Kiaušinėlių krūvelės atrodo kaip balti ar gelsvi permatomi rutuliukai, panašūs į tapijokos kruopas. Radę juos, surinkite ir sunaikinkite.
2. Supurenkite dirvą
Po sutvarkymo gerai supurenkite ar perkaskite dirvą. Šliužų kiaušinėliai būna ant paviršiaus ar iki 3–5 cm gylio. Kai dirva išdžiūsta, didelė dalis kiaušinėlių žūsta, o perkasant jie atsiduria paviršiuje, kur juos sunaikina šaltis arba surenka paukščiai.
Ypač naudinga purenti tas vietas, kur vasarą buvo daugiausia šliužų. Verta jas pažymėti iš karto, kai pastebite pažeidimus.
3. Pelenai su kalkėmis
Kai kurie daržininkai rudenį, supurenę dirvą, pabarsto ją medžio pelenų ir gesintų kalkių mišiniu. Abu jie šarminiai ir sausinantys, todėl šliužai juos aplenkia, o kai kuriems kiaušinėliams jie pražūtingi.
Bet atsiminkite, kad pelenai ir kalkės keičia dirvos rūgštingumą. Neberkite jų ten, kur augs bulvės ar rūgščią dirvą mėgstantys augalai, ir nepadauginkite. Taip pat jie veikia tik sausi – po lietaus jų poveikis dingsta.
4. Gyvi pagalbininkai
Šliužų natūralūs priešai – ežiai, rupūžės, varliagyviai, strazdai, varnėnai ir naminės antys. Indiškosios bėgikės antys darže tiesiog „surenka“ šliužus. Palikite sodo kampe krūvelę šakų ar lapų ežiams žiemoti – jie atsilygins pavasarį.
Kas dar veikia
Gaudyklės. Lentos ar drėgnos medžiagos gabalai, padėti tarp lysvių, ryte pritraukia šliužus. Juos tereikia surinkti.
Mielių spąstai. Įkasti indeliai su mielių ir cukraus tirpalu pritraukia šliužus, kurie į juos įkrenta. Tik tai veikia aktyviu sezonu, ne žiemą.
Barjerai. Apie lysves išbarstyti sausi pušų spygliai, smulkinti kiaušinių lukštai ar stambus smėlis trukdo šliužams šliaužti.
Biologinės priemonės. Parduodami specialūs nematodai, kurie naikina šliužus dirvoje. Jie saugūs augintiniams ir žmonėms, bet veikia, kai dirva šiltesnė nei +5 °C, todėl juos naudokite pavasarį.
Ko nedaryti
Nenaudokite druskos – ji naikina šliužus, bet ir sugadina dirvą. O metaldehido granules naudokite atsargiai: jos pavojingos šunims, katėms ir laukiniams gyvūnams.
Kelios valandos tvarkymosi rudenį gali sumažinti šliužų kiekį pavasarį ne vienu kartu, o kopūstai ir salotos kitais metais bus sveiki.
