Lelijos gerai pakelia rudeninį sodinimą. Vėsiu oru svogūnėliai spėja įsišaknyti, bet neeikvoja jėgų aktyviam ūglių augimui.
Tačiau svarbu ne tik pasodinti jas „iki šalčių“. Reikšmės turi ir laikas, ir vieta, ir gylis. Lelijoms ypač pavojingas drėgmės perteklius: netinkamai parinktoje vietoje svogūnėliai gali pradėti pūti dar iki pavasario.
Kada sodinti lelijas rudenį
Vien į kalendorių žiūrėti nereikėtų. Geriausias laikas ateina, kai vasaros karščiai jau praėjo, o dirvos temperatūra nukrito maždaug iki +8…+10 °C.
Lietuvoje tokios sąlygos dažniausiai būna rugsėjo antroje pusėje ir spalį. Šiltais rudenimis sodinti galima ir spalio pabaigoje, jei orų prognozė nežada greito įšalo.
Pagrindinis orientyras: po sodinimo svogūnėliams reikia maždaug 3–4 savaičių iki pastovių šalčių. Per tą laiką jie turi spėti suformuoti šakneles. Jei svogūnėlius nusipirkote vėlai, o žemė jau šąla, geriau juos pasodinti į vazoną ir laikyti vėsiame rūsyje iki pavasario.
Kur lelijų sodinti negalima
Viena didžiausių klaidų – pasodinti svogūnėlius žemumoje, kur po lietaus ilgai stovi vanduo. Lelijoms stovinti drėgmė gali būti daug pavojingesnė nei rudens vėsa. Nuolat šlapioje žemėje svogūnėliai rizikuoja supūti.
Geriau rinktis šviesią ar šiek tiek pavėsingą vietą su puria, gerai drenuota dirva. Pageidautina, kad vieta būtų apsaugota nuo stipraus vėjo, nes aukšti lelijų stiebai vasarą lengvai lūžta.
Patyrę gėlininkai sako, kad lelijos mėgsta „galvą saulėje, kojas pavėsyje“. Todėl jas gerai sodinti tarp žemesnių daugiamečių gėlių, kurios pridengia dirvą.
Kaip paruošti žemę
Prieš sodinimą dirvą verta perkasti ir pašalinti piktžoles. Jei žemė sunki ir molinga, jos struktūrą galima pagerinti įmaišius stambaus smėlio ir gerai perpuvusio komposto. O šviežio mėšlo tiesiai po svogūnėliais berti nereikėtų: jis skatina puvinį ir grybines ligas.
Kaip giliai sodinti lelijas
Yra paprastas orientyras: žemės sluoksnis virš svogūnėlio turi būti maždaug 2–3 jo aukščiai. Todėl didelius svogūnėlius sodinkite giliau, o mažus – arčiau paviršiaus. Vidutinio dydžio svogūnėliui tai paprastai 12–15 cm.
Tarp augalų verta palikti apie 15–25 cm, kad ilgainiui suaugusioms lelijoms nebūtų per ankšta.
Svogūnėlį statykite dugneliu žemyn, atsargiai ištiesinkite šakneles ir užberkite žeme. Stipriai tankinti dirvos nereikia. Jei žemė sausa, po sodinimo ją galima saikingai palaistyti.
Dar vienas patarimas: į sodinimo duobutės dugną užberkite saują stambaus smėlio. Jis veiks kaip drenažas ir apsaugos svogūnėlio dugnelį nuo drėgmės.
Kurios lelijos tinka sodinti rudenį
Azijinės, rytinės ir vamzdinės lelijos bei jų hibridai rudenį sodinami sėkmingai. Lietuvos sąlygomis atspariausios šalčiui yra azijinės lelijos – jos dažniausiai žiemoja be jokios priedangos. Rytinės ir vamzdinės jautresnės, todėl joms žiemai priedanga būtina.
Ką padaryti prieš žiemą
Kai užeis pirmieji pastovūs šalčiai, sodinimo vietą galima pridengti nedideliu sausų lapų, komposto ar eglišakių sluoksniu. Ypač naudinga tokia priedanga, jei žiemos būna šaltos ir be sniego. Pavasarį, kai žemė atšyla, priedangą nuimkite, kad daigai lengvai prasimuštų.
Ir būtinai pažymėkite vietą, kur pasodinote svogūnėlius. Pavasarį lelijos gali išdygti ne iš karto, todėl per pirmuosius darbus gėlyne jaunus daigus lengva netyčia pažeisti kastuvu ar grėbliu.
Lelijos atsilygina už teisingai parinktą vietą: kuo mažiau jų svogūnėliai stovi vandenyje, tuo gausesni žiedai kitą vasarą.
