Kai sena obelis nustoja dosniai derėti, daugelis šeimininkų pradeda galvoti, kad medį laikas nupjauti. Ypač senose sodybose, kur obelys augo dar seneliams. Bet patyrę sodininkai žino: senas medis gali vėl tapti naudingas, jei juo tinkamai pasirūpinama. O kai kurių senų veislių, tokių kaip „Antaninis“ ar „Rudeninis dryžuotasis“, obuolių skonio parduotuvėje nerasite.
Rudenį, po lapų kritimo, galima atlikti pirmuosius atjauninimo darbus.
1. Lengvas genėjimas
Senam medžiui nereikia stipraus genėjimo – jis tik dar labiau susilpnėtų. Bet „balastą“ pašalinti būtina. Rudenį iškirpkite visas sausas, nulūžusias ir ligotas šakas, taip pat tas, kurios auga į lajos vidų ar kryžiuojasi. Taip į lają pateks daugiau šviesos ir oro.
Atkreipkite dėmesį į vilkūglius – stačius, greitai augančius ūglius ant senų šakų. Jie atima medžio jėgas, bet nedera. Daugumą jų pašalinkite, palikdami kelis tinkamoje vietoje, iš kurių ateityje galima suformuoti naujas vaisines šakas.
Stambesnes šakas, kurių reikia daug, geriau pjauti pavasarį, vasario–kovo mėnesiais, ir per 2–3 metus po truputį. Didelis genėjimas vienu kartu senam medžiui – stresas.
Pjūvius, didesnius nei 2–3 cm, užtepkite sodo tepalu ar aliejiniais dažais.
2. Kamieno valymas
Ant senų obelų dažnai matyti samanų, kerpių ir atšokusios žievės. Po ja žiemoja kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Ištieskite po medžiu plėvelę ir plastikiniu grandikliu ar šepečiu atsargiai nuvalykite atšokusią žievę, samanas ir kerpes. Nevalykite metaliniu šepečiu iki gyvos žievės – ją pažeisite.
Nuvalytas atliekas surinkite ir sudeginkite ar išneškite iš sodo.
Tada kamieną ir stambiųjų šakų pagrindus nubaltinkite sodo kalkėmis ar specialiais baltinimo dažais. Tai apsaugo nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės nudegimų bei šalčio plyšių, kurie dažnai atsiranda senų medžių žievėje.
3. Rudeninis tręšimas
Po derliaus obeliai reikia ramybės ir jėgų papildymo. Jei laiku nepasirūpinsite, pavasarį medis gali silpnai žydėti ir duoti menką derlių. Rudenį berti reikia tas maisto medžiagas, kurios veikia lėtai ir stiprina šaknis bei žiedpumpurius kitiems metams.
Perpuvęs mėšlas ar kompostas – nepakeičiamas. Jis praturtina dirvą, pagerina jos struktūrą ir daro ją puresnę. Užtenka 5–8 kg vienam lajos ploto kvadratiniam metrui. Paskleiskite jį aplink medį, lajos projekcijos plote, o ne prie kamieno – ten šaknų, kurios maitina medį, beveik nėra.
Medžio pelenai – kalio ir kalcio šaltinis, jei dirva rūgšti. Užtenka 200–300 g kvadratiniam metrui.
Rudeninės kalio ir fosforo trąšos – pagal instrukciją, jei dirva skurdi. Azoto trąšų rudenį neberkite.
4. Gausus laistymas prieš žiemą
Jei ruduo buvo sausas, prieš įšalą obelį verta gausiai palaistyti: 5–10 kibirų vandens suaugusiam medžiui. Drėgna dirva įšąla lėčiau, ir šaknys žiemą jaučiasi saugiau.
Lajos plotą galima pamulčiuoti kompostu ar durpėmis.
Apsauga nuo graužikų
Jaunų ūglių ir žievės prie žemės gali nugraužti pelės ir kiškiai. Apvyniokite kamieno apačią tinkleliu ar specialia apsauga ir išgrėbkite žolę bei lapus aplink kamieną – juose slepiasi pelės.
Kantrybė
Senos obelies atjauninimas trunka 2–3 metus. Bet jau kitą rudenį pamatysite pirmuosius rezultatus: daugiau šviesos lajoje, stambesni ir sveikesni obuoliai. O kai kurie medžiai po tokios priežiūros dera dar dešimtmečius.
