Daugelis daržininkų pavasarį perka maišus su daigų žeme, kartais kelis kartus per sezoną. Bet tinkamai surinkta, paruošta ir išsaugota naminė žemė gali tapti maistingu daigų pagrindu, kuris veikia ne prasčiau už pirktinį substratą. O ruošti ją geriausia būtent rudenį.
Vasario–kovo mėnesiais, kai metas sėti pomidorus ir paprikas, žemė lauke dar įšalusi, ir paimti jos neįmanoma. Todėl patyrę sodininkai pasiruošia iš anksto.
1. Tinkamas laikas ir vieta
Rudeninis žemės rinkimas pradedamas nuėmus pagrindinį derlių, kol lysvės išvalytos, bet dar neįšalusios. Lietuvoje tai spalis–lapkričio pradžia.
Geriausia imti žemę iš tų vietų, kur neaugo bulviniai: bulvės, pomidorai, paprikos, baklažanai. Taip išvengsite ligų sukėlėjų, kurie gali pakenkti jauniems daigams. Gerai tinka žemė iš po medžių, uogynų tarpueilių ar lysvių, kur augo žalumynai, svogūnai ar vienmetės gėlės.
Dar geriau – velėninė žemė. Ją gausite nupjovę 10–15 cm velėnos sluoksnį nuo pievos ar vejos krašto. Apverstą velėną sukraukite į krūvą, ir per metus ji virs puikia, puria žeme.
Svarbu imti viršutinį, purų sluoksnį – jis struktūringas, turtingas humuso ir mikroorganizmų.
2. Papildomi komponentai
Kartu su žeme rudenį verta pasiruošti ir kitų sudedamųjų dalių, kurių prireiks daigų mišiniams:
Smėlis – žemei purenti. Rinkitės stambų, upių ar karjero smėlį, o ne smulkų paplūdimio.
Durpės arba lapų humusas – maistingumui ir drėgmei sulaikyti. Lapų humusą gausite iš praėjusių metų lapų krūvos.
Kompostas – gerai perpuvęs, bent dvejų metų.
Medžio pelenai – rūgštingumui sureguliuoti.
Perlitas ar vermikulitas – lengvumui ir orui. Jų teks nusipirkti, bet maišas užtenka keleriems metams.
Kol oras sausas, visus komponentus surinkite ir išdžiovinkite atskirai. Vėliau juos bus lengva sumaišyti reikiamomis proporcijomis.
3. Proporcijos
Universalus daigų mišinys: 2 dalys sodo ar velėninės žemės, 1 dalis komposto ar lapų humuso, 1 dalis durpių ir 1 dalis smėlio ar perlito. Kiekvienam kibirui mišinio galima įberti puodelį medžio pelenų.
Pomidorams ir paprikoms tinka šiek tiek maistingesnis mišinys, su daugiau komposto. Agurkams ir moliūgams – daugiau humuso. O kopūstams ir salotoms – daugiau smėlio ir mažiau komposto.
Mišinys turi būti purus ir lengvas: drėgnas, suspaustas saujoje, jis turi lengvai subyrėti.
4. Dezinfekcija ir laikymas
Žemėje gali būti ligų sukėlėjų, kenkėjų lervų ir piktžolių sėklų. Todėl ją verta dezinfekuoti. Yra keli būdai:
Įšaldymas. Paprasčiausias būdas – laikyti maišus su žeme žiemą lauke, nešildomoje daržinėje ar balkone. Šaltis sunaikina dalį kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Kai kurie žemę įšaldo, atšildo ir vėl įšaldo kelis kartus.
Kaitinimas orkaitėje. Prieš sėją žemę galima pakaitinti orkaitėje 80–90 °C temperatūroje apie 30–40 minučių, išpylus ant skardos ir sudrėkinus. Aukštesnė temperatūra sunaikina ir naudingus mikroorganizmus.
Biologiniai preparatai. Po kaitinimo ar įšaldymo žemę verta palaistyti biologiniais preparatais su naudingomis bakterijomis ar grybeliais, kurie atkuria mikroflorą.
Žemę laikykite maišuose, dėžėse ar kibiruose su dangčiais. Ji neturi būti šlapia, kitaip supelys. Pavasarį, likus savaitei iki sėjos, įneškite ją į šiltą patalpą, kad atšiltų ir „atgytų“.
Taip pavasarį turėsite paruoštą, patikrintą ir nemokamą daigų žemę, o pirktinius maišus galėsite pamiršti.
