Nusipirkote medaus, parsinešėte namo, o tada kilo abejonė: ar jis tikrai natūralus? Ar į jį neįmaišyta cukraus sirupo ar kitų priemaišų? Tokios abejonės nėra be pagrindo: Europos Komisijos tyrimai ne kartą rodė, kad nemaža dalis į ES importuojamo medaus gali būti praskiesta sirupais.
Vien pagal spalvą medaus kokybės nustatyti neįmanoma. Akacijų medus gali būti beveik skaidrus, grikių – tamsus, o rapsų ar saulėgrąžų medus labai greitai sutirštėja.
Vis dėlto yra keli požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Jie padės geriau įvertinti produktą, nors joks naminis patikrinimas negali patikimai patvirtinti, kad medus natūralus.
1. Pažiūrėkite, kaip medus teka nuo šaukšto
Pasemkite šiek tiek medaus šaukštu ir lėtai pakelkite jį virš stiklainio. Tirštas, brandus medus paprastai teka nenutrūkstama srovele, o paviršiuje kurį laiką lieka nedidelis kauburėlis.
Jei produktas labai vandeningas ir greitai išsilieja, tai gali rodyti padidėjusį drėgmės kiekį. Toks medus greičiau pradeda rūgti.
Bet neskubėkite daryti išvadų: medaus konsistencija priklauso nuo rūšies, temperatūros ir laikymo sąlygų. Skystas medus nebūtinai yra padirbtas.
2. Nebijokite kristalizacijos
Daugelis pirkėjų mano, kad natūralus medus visada turi likti skystas. Iš tikrųjų taip nėra. Kristalizacija – natūralus daugelio medaus rūšių procesas.
Pavyzdžiui, rapsų medus Lietuvoje sutirštėja jau per kelias savaites, o akacijų medus dažnai lieka skystas daug ilgiau. Todėl sukristalizavusio medaus nereikėtų automatiškai laikyti nekokybišku.
Kita vertus, ir visiškai skystas medus žiemą nebūtinai yra padirbtas. Jo būklė gali priklausyti nuo rūšies, laikymo temperatūros ir to, ar jis buvo šildytas.
3. Atkreipkite dėmesį į kvapą ir skonį
Natūralus medus gali turėti gėlių, žolelių ar kitą konkrečiai rūšiai būdingą aromatą. Jo skonis taip pat būna įvairus: nuo švelnaus ir vidutiniškai saldaus iki sodraus, su lengvu kartumu ar sutraukiančiu poskoniu. Grikių medus, pavyzdžiui, beveik visada turi ryškų, šiek tiek aitrų skonį, o liepų medus – gaivų, šiek tiek mentolio primenantį.
Jei produktas primena paprastą saldų sirupą ir beveik neturi kvapo, tai gali kelti abejonių. Bet ir čia viskas nevienareikšmiška: kai kurios natūralios medaus rūšys turi gana silpną aromatą, todėl vien pagal skonį ir kvapą padirbinio nustatyti neįmanoma.
4. Pabandykite patikrinti su vandeniu
Įdėkite šaukštelį medaus į stiklinę vėsaus vandens. Tirštas medus dažnai nugrimzta į dugną ir tirpsta pamažu. Skystesnis gali greičiau susimaišyti su vandeniu.
Bet svarbu suprasti: šis bandymas daugiausia parodo medaus konsistenciją, o ne natūralumą. Net ir produktas su įmaišytu sirupu gali būti tirštas, todėl daryti galutinių išvadų pagal šį testą nereikėtų.
O kaip su degtuku, popieriumi ar jodu?
Internete galima rasti daugybę patarimų: uždegti medų, užlašinti jodo, padėti ant servetėlės ar stebėti, kaip jis elgiasi vandenyje. Tačiau tokie bandymai neleidžia patikimai nustatyti, ar medaus sudėtyje yra pašalinių priemaišų. Rezultatas priklauso nuo drėgmės, temperatūros, rūšies ir kitų produkto savybių.
Jodo testas, pavyzdžiui, gali parodyti tik krakmolo ar miltų priemaišą, kurios šiais laikais niekas nebededa. Šiuolaikiniai sirupai su juo nereaguoja.
Kaip neapsirikti perkant
Geriausias patikrinimas prasideda dar iki to, kai stiklainį parsinešate namo. Pirkite medų iš bitininkų ar pardavėjų, kuriais pasitikite. Lietuvoje daug bitininkų prekiauja turguose ar ūkininkų mugėse, o kai kurie turi ir savo internetines parduotuves. Klauskite apie produkto kilmę, žiūrėkite į ženklinimą ir laikymo sąlygas.
Ant parduotuvėje pirkto medaus etiketės verta ieškoti kilmės šalies. Pagal naujas ES taisykles medaus mišinių etiketėse turi būti nurodytos visos kilmės šalys, todėl jei matote kelias šalis, stiklainyje yra iš skirtingų kraštų sumaišytas medus. Seni užrašai „ES ir ne ES šalių medaus mišinys“ dar gali pasitaikyti ant anksčiau pagamintų prekių.
Nesivadovaukite vien maža kaina ar pardavėjo pažadais, kad medus „niekada nekristalizuoja“. Naminiai būdai gali padėti pastebėti neįprastas medaus savybes, bet patikimai nustatyti jo sudėtį ir priemaišas galima tik laboratoriniais tyrimais.
