Daugelis daržininkų mano, kad nuskynus paskutines braškes iki pavasario apie lysvę galima pamiršti. Bet būtent rudenį formuojami kitų metų derliaus pagrindai ir krūmų atsparumas šalčiui. Braškių žiedpumpuriai užsimezga rugpjūtį–rugsėjį, o lapkritį svarbiausia juos išsaugoti per žiemą.
Lietuvoje braškėms ypač pavojingos besniegės žiemos ir atlydžiai, kai po šiltų dienų staiga užeina šaltis. Štai ką daryti dabar.
Tręšimas – geriau rugsėjį
Kai kurie patarimai siūlo braškes tręšti lapkritį. Iš tikrųjų Lietuvoje geriausias laikas rudeniniam tręšimui yra rugpjūčio pabaiga–rugsėjis, kai augalai dar aktyviai auga ir formuoja žiedpumpurius. Tada naudingiausios trąšos su kaliu ir fosforu, pavyzdžiui, monokalio fosfatas, ištirpintas pagal instrukciją.
Rudenį braškėms nereikia azoto. Jis skatina augti lapus, kurie nespėja sustiprėti iki šalčių, o augalas žiemoja silpnesnis.
Lapkritį, kai dirva jau šalta, šaknys trąšų beveik nebepasisavina. Todėl šiuo metu vietoj tręšimo daug svarbiau tinkama priedanga. Jei rugsėjį patręšti nespėjote, saują pelenų aplink kiekvieną krūmą galite išberti ir dabar – kalis pravers pavasarį.
Sutvarkykite lysvę
Pašalinkite visus ūsus, sausus, dėmėtus ir pageltusius lapus. Juose žiemoja ligų sukėlėjai, pavyzdžiui, pilkasis puvinys ir lapų dėmėtligės. Sveikų žalių lapų negenėkite – jie žiemą saugo širdelę.
Išravėkite piktžoles ir lengvai supurenkite dirvą tarp eilių, bet ne prie pat krūmų, kad nepažeistumėte šaknų.
Jei krūmų šaknys apsinuogino, apkaupkite jas žeme ar kompostu. Apnuoginta širdelė žiemą lengvai nušąla.
Mulčiavimas
Lapkritį, prieš užeinant pastoviems šalčiams, pamulčiuokite lysvę tarp eilių ir aplink krūmus. Tinka šiaudai, pušų spygliai, durpės, kompostas ar susmulkinti sausi lapai. Mulčio sluoksnis – 5–7 cm.
Jis apsaugo šaknis nuo įšalo ir staigių temperatūros svyravimų, sulaiko drėgmę, o pavasarį uogos nesilies su žeme.
Priedanga
Kai nusistovi šalčiai, apie –5 °C, ir sniego dar nėra, braškes galima uždengti eglišakėmis ar agroplėvele. Eglišakės ypač tinka: jos sulaiko sniegą, praleidžia orą, o pelės po jomis nemėgsta įsikurti.
Agroplėvelę galima tiesti tiesiai ant krūmų ar ant lankų. Ji praleidžia orą ir drėgmę, bet apsaugo nuo šalčio ir vėjo.
Per anksti dengti negalima – šiltoje priedangoje braškės gali pradėti pūti. Polietileno plėvelės nenaudokite.
Ko nedaryti
Nenupjaukite visų lapų. Taip nuo krūmų nuimama apsauga, ir jie žiemoja be „antklodės“.
Netręškite azotu ir mėšlu. Šviežias mėšlas po braškėmis rudenį skatina ligas.
Nelaistykite gausiai vėlyvą rudenį, jei dirva drėgna. Šlapioje dirvoje šaknys gali supūti.
Pavasarį
Pavasarį, kai sniegas nutirps, nuimkite priedangą ir mulčią, kad dirva greičiau sušiltų. Pašalinkite peržiemojusius sausus lapus ir patręškite azoto trąšomis. Taip braškės greitai pabus, o vasarą atsilygins gausiu derliumi.