Šiltnamio žemei reikia dar daugiau priežiūros nei atviram gruntui. Ji greitai išsenka ir tampa mažiau derlinga, nes kasmet joje auginami tie patys augalai, dažniausiai pomidorai ir agurkai. Dirva sutankėja, tampa sunki, rūgšti, o joje kaupiasi ligų sukėlėjai. Dėl to po kelerių metų derlius pastebimai sumažėja.
Ruduo, iki šalčių, – geriausias metas šiltnamiui atnaujinti.
1. Išvalykite augalų liekanas
Pirmiausia išraukite visus augalus su šaknimis. Pomidorų ir agurkų stiebus, ypač jei jie sirgo fitoftoroze, miltlige ar kitomis ligomis, išneškite iš sodo – ne į kompostą. Sveikas liekanas galima susmulkinti ir kompostuoti.
Nuimkite virves, atramas ir kuoliukus. Juos nuplaukite karštu vandeniu su ūkiniu muilu, o metalines atramas galima nuvalyti spiritu.
2. Atnaujinkite dirvą
Jei pomidorai ar agurkai šiltnamyje stipriai sirgo, geriausia pakeisti viršutinį, 5–10 cm dirvos sluoksnį. Jame kaupiasi daugiausia ligų sukėlėjų ir kenkėjų lervų. Išimtą žemę išneškite į sodą, po vaismedžiais ar krūmais, o šiltnamį papildykite šviežia daržo žeme ir kompostu.
Jei ligų nebuvo, užtenka žemę supurenti ir įterpti perpuvusio komposto ar mėšlo – 5–8 kg vienam kvadratiniam metrui.
3. Dolomitmilčiai rūgštingumui
Šiltnamio dirva, nuolat tręšiama ir laistoma, laikui bėgant parūgštėja. Dauguma šiltnamio kultūrų, ypač agurkai ir paprikos, nemėgsta rūgščios dirvos.
Dolomitmilčiai – natūrali mineralinė medžiaga, gaunama malant kalcio ir magnio karbonatą. Jie ne tik maitina dirvą kalciu ir magniu, bet ir švelniai mažina jos rūgštingumą. Vidutinio dydžio šiltnamiui užtenka apie 10 saujų, maždaug 300–400 g vienam kvadratiniam metrui. Granuliuotų reikia šiek tiek mažiau nei miltelių.
Išbarstykite tolygiai ir negiliai įterpkite grėbliu. Tik neberkite dolomitmilčių kartu su šviežiu mėšlu – tarp jų turi praeiti bent kelios savaitės.
Prieš kalkinimą verta patikrinti dirvos rūgštingumą indikatorinėmis juostelėmis. Pomidorams ir agurkams tinka pH 6–7.
4. Žaliosios trąšos
Jei dar ne per šalta, šiltnamyje galima pasėti žieminių rugių. Šiltnamyje jie sudygsta net lapkritį. Pavasarį jų žaliąją masę nupjaukite ir įterpkite į dirvą likus 2–3 savaitėms iki sodinimo. Rugiai purena dirvą, papildo ją organika ir, kaip teigiama, slopina kai kuriuos dirvos kenkėjus.
5. Dezinfekcija
Kad ligų sukėlėjai neperžiemotų, šiltnamio konstrukciją ir stiklą ar polikarbonatą verta nuplauti. Tinka šiltas vanduo su ūkiniu muilu ar soda. Medines konstrukcijas galima nuvalyti silpnu vario sulfato tirpalu pagal instrukciją, dirbant su pirštinėmis.
Sieros dūminės žvakės šiltnamiui naudojamos tik stikliniuose šiltnamiuose su metaline konstrukcija. Polikarbonatui ir cinkuotam metalui jos kenkia.
6. Žiemos apsauga
Sniegas. Šlapias, sunkus sniegas gali įlenkti polikarbonatinio šiltnamio stogą ar net jį sulaužyti. Prieš žiemą po stogu pastatykite medines ar metalines atramas, o po stipresnio snygio sniegą nuvalykite.
Durys ir langeliai. Ar palikti juos atidarytus? Daugelis sodininkų palieka šiltnamį atidarytą, kad žemę užpustytų sniegas ir ji sudrėktų bei įšaltų – šaltis sunaikina dalį kenkėjų. Bet jei vėjai stiprūs, duris geriau uždaryti, kad nebūtų išlaužtos.
Sniegas į vidų. Žiemą į šiltnamį verta įmesti sniego – jis pavasarį sudrėkins dirvą ir užtikrins, kad joje nebus išdžiūvusių sluoksnių.
Gerai paruoštas šiltnamis pavasarį leis sodinti anksčiau, o derlius vėl bus toks, kaip pirmaisiais metais.
