Kiekvienas sodininkas žino: už vešlų rožių žydėjimą augalams reikia „atsilyginti“ rūpesčiu. Kad krūmai neiššaltų, nesupūtų ir neapsirgtų per ilgą žiemą, rudenį verta atlikti kelis svarbius darbus. Lietuvoje dažniausiai tai daroma spalio pabaigoje–lapkritį, kai prasideda pastovios šalnos.
1. Rugsėjį – kalio trąšos
Nuo rugpjūčio pabaigos rožių nebetręškite azotu. Jis skatina augti jaunus ūglius, kurie nespėja sumedėti ir pirmieji nušąla.
Vietoj to rugsėjį ar spalio pradžioje rožes galima patręšti rudeninėmis trąšomis su kaliu ir fosforu. Kalis padeda augalui kaupti cukrus ir kitas medžiagas, kurios veikia kaip natūralus „antifrizas“ ir saugo ląsteles nuo šalčio. Ištirpinkite trąšas vandenyje pagal instrukciją ir palaistykite po krūmu. Žemė prieš tai turi būti drėgna.
Taip pat rudenį nebeskinkite nužydėjusių žiedų – leiskite susiformuoti vaisiams. Tai augalui signalas, kad sezonas baigiasi, ir ūgliai pradeda bręsti.
2. Genėjimas
Rudenį rožės genimos saikingai. Pagrindinis genėjimas vis tiek atliekamas pavasarį, kai matyti, kas peržiemojo.
Rudenį pašalinkite sausus, silpnus, ligotus ir nesubrendusius žalius ūglius. Juose gali žiemoti ligų sukėlėjai. Taip pat nuskinkite likusius pumpurus ir žiedus.
Kiek trumpinti sveikus ūglius, priklauso nuo rožių grupės:
Arbatinės hibridinės ir floribundos – trumpinamos iki maždaug 25–40 cm, kad tilptų po priedanga.
Vijoklinės rožės rudenį beveik negenimos. Jų ūgliai nuimami nuo atramų, atsargiai prilenkiami prie žemės ir uždengiami. Nušalus vijoklinės rožės ūgliams, kitais metais žiedų nebus.
Parkinės ir dirvadengės dažniausiai žiemoja be didesnio genėjimo ir be priedangos.
Kai kurie sodininkai rožes, kurias nori atjauninti, nugenėja labai žemai, vos 5–7 cm virš žemės, ir gerai apkaupia. Pavasarį iš kiekvieno kelmelio išauga po 2–3 naujus stiprius ūglius. Bet šis būdas tinka tik stipriems sveikiems krūmams.
3. Lapų ir liekanų tvarkymas
Nuskinkite likusius lapus nuo krūmų, ypač jei vasarą buvo juodųjų dėmių ar miltligės. Iš po krūmų išgrėbkite nukritusius lapus. Į kompostą jų nedėkite, jei jie buvo sergantys.
Prieš uždengiant rožes galima nupurkšti vario turinčiu fungicidu ar geležies sulfatu pagal instrukciją. Tai sumažina grybinių ligų riziką po priedanga.
4. Apkaupimas
Svarbiausias darbas – apkaupti krūmo pagrindą. Aplink šaknies kaklelį supilkite 20–30 cm aukščio kauburėlį iš sausos žemės, komposto ar durpių. Žemę imkite ne iš po pačio krūmo, kad nenuplikytumėte šaknų, o iš kitos vietos.
Šis kauburėlis apsaugo skiepijimo vietą ir apatinius pumpurus, iš kurių pavasarį išaugs nauji ūgliai, net jei viršutinė dalis nušals.
5. Priedanga
Kai užeina pastovūs šalčiai, apie –5 °C, rožes galima uždengti. Per anksti dengti nereikia: šiltoje priedangoje augalai gali supūti.
Tinka agroplėvelė, specialūs kvėpuojantys maišai, eglišakės. Puiku, kai priedanga būna oro tarpo principu: aplink krūmą pastatomas karkasas ar lankai, ant kurių uždedama agroplėvelė, o tarp jos ir augalo lieka oro.
Vieno dalyko daryti negalima: dengti rožes polietileno plėvele. Tai labai šiurkšti sodininkų klaida. Po plėvele kaupiasi drėgmė, rožės „uždūsta“ ir supūva. Jei naudojate plėvelę, tik ant karkaso ir su atvirais šonais vėdinimui.
Pavasarį
Nuimkite priedangas palaipsniui, apniukusią dieną, kai nebebūna stiprių šalnų. Apkaupimą nugrėbkite, kai žemė atšyla. Tada atlikite pagrindinį genėjimą ir pamatysite, kaip jūsų rožės atsidėkoja už rūpestį rudenį.
