Iškasėte bulves? Neskubėkite kitą sezoną atiduoti šios lysvės pomidorams. Viena sėjomainos klaida gali stipriai paveikti būsimą derlių.
Po bulvių kasimo daugelis daržininkų jau galvoja, ką pavasarį sodinti toje vietoje. Ir čia verta atsiminti paprastą taisyklę: po bulvių nepageidautina iškart sodinti jų artimiausių „giminaičių“.
Ko po bulvių geriau nesodinti
Pirmiausia tai bulvės, pomidorai, saldžiosios ir aitriosios paprikos bei baklažanai. Visos šios kultūros priklauso bulvinių šeimai, todėl turi bendrų kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Jei nuolat auginsite jas toje pačioje vietoje, rizika, kad dirvoje susikaups problemų, didėja.
Ypač nepageidautina sodinti pomidorus iškart po bulvių. Jei per sezoną bulvės turėjo fitoftorozės ar kitų ligų požymių, rizikuoti kitų metų derliumi tikrai neverta. Fitoftorozė, arba bulvių maras, puola ir pomidorus, o jos sukėlėjai gali išlikti augalų liekanose dirvoje.
Tas pats tinka ir Kolorado vabalui. Jis žiemoja dirvoje ten, kur augo bulvės, o pavasarį su malonumu persikels ir ant baklažanų ar paprikų.
Ką geriausia sodinti po bulvių
Lysvę galima atiduoti kitų šeimų kultūroms. Pavyzdžiui, morkoms, svogūnams ar porams, kopūstams ir brokoliams, agurkams, cukinijoms ir moliūgams, žirniams ir pupelėms.
Žirniai ir pupelės ypač naudingi sėjomainai. Ankštiniai augalai, bendradarbiaudami su gumbelinėmis bakterijomis, sugeba surišti azotą iš oro ir praturtinti juo dirvą. Po jų kitais metais puikiai auga ir vėl bulvės.
Agurkai ir moliūgai mėgsta derlingą žemę, o po bulvių, jei buvo tręšta, jos pakanka. Svogūnai ir česnakai irgi tinka, nes jie neturi bendrų ligų su bulvėmis.
Kada vėl galima grąžinti bulvines
Gerai, jei bulvės, pomidorai, paprikos ir kiti bulviniai grįžta į ankstesnę lysvę ne anksčiau kaip po 3–4 metų. Jei sklype buvo rimtų ligų problemų, pertrauką verta padaryti dar ilgesnę.
Mažame darže tai nelengva, todėl padeda paprastas būdas: daržą padalyti į 4 dalis ir kasmet „pasukti“ kultūras ratu. Pavyzdžiui, bulvės – kopūstai – ankštiniai – šakniavaisiai.
Ką dar galima padaryti šį rudenį
Bulvės nuvargina dirvą: jos išsiurbia daug maisto medžiagų, o po kasimo lysvė dažnai lieka sausa, sutankėjusi ir plika. Palikti ją tokią iki pavasario – ne geriausia mintis.
Rugpjūtį ir rugsėjį po bulvių galima pasėti žaliąsias trąšas: baltąsias garstyčias, facelijas, avižas ar vikių ir avižų mišinį. Spalio pabaigoje dauguma jų jau nespės užaugti, bet dar galima pasėti žieminius rugius. Jie dygsta net vėsioje dirvoje, peržiemoja ir pavasarį greitai suauga į tankų žalią kilimą, kurį prieš sodinimą reikia nupjauti ir įterpti į žemę.
Rugių šaknys puikiai purena sunkią dirvą, o žiemą jie apsaugo lysvę nuo išplovimo. Tik nepalikite jų per ilgai pavasarį: rugius verta įterpti likus 2–3 savaitėms iki sodinimo, kol jie neišaugo per aukšti.
Jei sėti jau per vėlu, lysvę bent jau pamulčiuokite: užberkite sausų lapų, šiaudų ar komposto sluoksniu. Tai apsaugos dirvą nuo išplovimo ir sutankėjimo, o pavasarį žemė bus puresnė.
Paprastas patarimas
Rudenį nupieškite daržo schemą ir pažymėkite, kur ir kokios kultūros augo šiais metais. Galite tiesiog nufotografuoti daržą telefonu ir pasirašyti. Pavasarį nereikės prisiminti, kurioje lysvėje buvo bulvės, pomidorai ar kitos daržovės.
Sėjomaina gali atrodyti smulkmena, kol nepalygini derliaus lysvėse, kur kultūros teisingai kaitaliojamos, su tomis, kur metų metus auginamas tas pats.
