Avietės gali gerai peržiemoti net per gana šaltą žiemą. Bet tam iki šalčių krūmai turi būti sveiki, sutvirtėję ir gerai apsaugotomis šaknimis.
Dažnai rudenį sodininkai tik iškerpa sausas šakas, o pavasarį stebisi: dalis ūglių pajuodavę, kai kurie pumpurai nepabudo, o derlius sumažėjo. Birutė iš Alytaus rajono avietynui rudenį skiria vieną visą dieną, ir jos krūmai kasmet apkimba uogomis. Iš tikrųjų rudeninis aviečių paruošimas susideda iš 6 pagrindinių darbų.
1. Teisingai apgenėkite avietes
Pirmiausia reikia žinoti, kokios avietės auga jūsų sode – paprastos vasarinės ar remontantinės.
Paprastoms avietėms po derėjimo prie pat žemės iškerpami dvimečiai ūgliai, kurie jau davė derlių. Juos lengva atpažinti iš tamsesnės, sumedėjusios žievės ir likusių vaisinių šakelių. Kerpant nepalikite kelmelių, nes juose žiemoja kenkėjai.
O jaunų stiprių ūglių kirpti negalima. Būtent ant jų kitą vasarą užaugs derlius. Paprastai paliekama apie 8–12 gerai išsivysčiusių ūglių vienam eilės metrui, bet optimalus tankumas priklauso nuo veislės ir auginimo būdo.
Su remontantinėmis avietėmis viskas kitaip. Jei norite vieno gausaus rudeninio derliaus, po sezono visus ūglius galima nukirpti beveik prie žemės. Jei siekiate dviejų derlių per metus, taikoma kita genėjimo schema: paliekami jauni ūgliai, nukerpant tik jų viršūnes, jau davusias uogas.
2. Išvalykite viską po krūmais
Nepalikite iki pavasario po avietėmis nukritusių lapų, sausų šakų, supuvusių uogų ir piktžolių. Ypač kruopščiai pašalinkite liekanas su grybelinių ligų ar kenkėjų požymiais.
Sveikas augalų liekanas galima kompostuoti, o stipriai pažeistas dalis geriau išnešti iš sklypo.
Giliai kasti žemės po avietėmis nereikia. Didelė dalis jų šaknų yra arti paviršiaus ir lengvai pažeidžiama. Užtenka žemę lengvai supurenti.
3. Tręškite, bet neskatinkite augimo prieš šalčius
Rudenį avietėms nebereikia didelių azoto kiekių. Toks tręšimas gali paskatinti augti jaunus ūglius, kurie nespės sumedėti iki šalčių ir žiemą nušals.
Jei dirva skurdi, galima naudoti rudenines trąšas su fosforu ir kaliu, laikantis gamintojo nurodytų normų. O jei per sezoną krūmai augo normaliai ir gavo pakankamai maisto medžiagų, papildomo tręšimo gali visai neprireikti.
Atsargiai ir su medžio pelenais. Jie keičia dirvos rūgštingumą, todėl berti juos po avietėmis neįvertinus žemės būklės nereikėtų.
4. Nepalikite šaknų perdžiūvusioje žemėje
Viena dažnų rudens klaidų – visai pamiršti laistymą. Jei ruduo sausas ir žemė šaknų gylyje perdžiūvusi, avietyną prieš žiemą verta gerai palaistyti. Vanduo turi prasiskverbti iki šaknų sluoksnio, maždaug 30–40 cm, o ne tik sudrėkinti kelis viršutinius centimetrus.
Bet jei rudenį reguliariai lyja, papildomas laistymas nereikalingas. Avietės nemėgsta stovinčio vandens, todėl prieš įšalą žemė turi būti vidutiniškai drėgna, bet ne pelkėta.
5. Pamulčiuokite šaknis
Šis darbas ypač naudingas ten, kur stiprūs šalčiai kaitaliojasi su atlydžiais arba žiema būna be sniego, o Lietuvoje tai pastaraisiais metais nutinka vis dažniau.
Aviečių šaknys yra gana negiliai, todėl staigūs temperatūrų svyravimai joms gali pakenkti. Atvėsus orams aplink krūmus paskleiskite 5–8 cm mulčio sluoksnį. Tinka perpuvęs kompostas, švarūs šiaudai, sausi sveiki lapai ar kitas organinis mulčias.
Storo organikos sluoksnio neglauskite prie pat ūglių pagrindo. Palikite nedidelį tarpą orui cirkuliuoti, kitaip ūglių apačia gali pradėti pūti.
6. Jei reikia, prilenkite ūglius
Šalčiams jautrių veislių ir aukštų aviečių ūglius rudenį, kol jie dar lankstūs, galima atsargiai prilenkti žemyn ir pririšti prie apatinės vielos ar sujungti po kelis. Žiemą juos apklos sniegas ir apsaugos nuo šalčio bei vėjo. Lenkite iki pirmųjų šalčių, nes sušalę ūgliai lūžta.
Kaip atpažinti, kad avietyną reikia atnaujinti
Avietės vienoje vietoje gerai dera apie 8–10 metų. Jei uogos kasmet smulkėja, ūgliai plonėja, o krūmai vis dažniau serga, net ir gera priežiūra situacijos neišgelbės. Tada verta rudenį ar ankstyvą pavasarį persodinti jaunus atžalinius ūglius į naują vietą, kur avietės anksčiau neaugo.
Rinkitės saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą su puria, derlinga žeme. Šešėlyje avietės ištįsta, o uogos būna rūgštesnės ir smulkesnės.
Rudeninis avietyno paruošimas užtrunka vos kelias valandas, bet jis nulemia, ar kitą vasarą uogų bus sauja, ar kibiras.
