Rudenį galima prisirinkti pilnas dėžes gražių obuolių, atsargiai sunešti juos į rūsį, o po kelių savaičių pamatyti tamsias dėmes, suminkštėjusius šonus ir pirmuosius puvinio ženklus. Iki Kalėdų pusė derliaus jau keliauja į kompostą.
Ir dažniausiai kalta ne veislė. Obuoliai pradeda gesti dėl to, kaip jie buvo paruošti ir kokiomis sąlygomis laikomi. Štai kelios paprastos taisyklės, padėsiančios juos išsaugoti kuo ilgiau.
1. Neplaukite obuolių prieš dėdami laikyti
Ant vaisių odelės yra natūralus vaškinis sluoksnis. Jis iš dalies saugo obuolį ir padeda mažiau netekti drėgmės. Nuplovę ar nutrynę vaisių iki blizgesio, šią apsaugą sunaikinate.
Todėl ilgam laikymui skirtų obuolių neplaukite ir netrinkite. Jei ant odelės yra sauso purvo, jį galima labai atsargiai nuvalyti minkšta sausa servetėle.
Taip pat obuolius geriau skinti, o ne kratyti ar rinkti nukritusius. Nukritęs obuolys beveik visada turi vidinių sumušimų, net jei iš pradžių jų nesimato.
2. Rinkitės tik sveikus vaisius
Vienas nedidelis įspaudas ar įtrūkimas po kurio laiko virsta puvinio židiniu. Todėl prieš dėdami derlių atidžiai peržiūrėkite kiekvieną obuolį.
Ilgam laikymui palikite tik kietus vaisius be įtrūkimų, įspaudų, puvinio ir ligų požymių, geriausia su nepažeistu kotu.
Pažeistų obuolių nebūtina išmesti. Tiesiog sunaudokite juos pirmiausia: pyragams, obuolienei, sultims, džiovinimui.
3. Nepilkite obuolių į didelę krūvą
Kuo didesnis spaudimas apatiniams vaisiams, tuo didesnė rizika, kad jie susimuš. Patogiausia laikyti negiliose medinėse ar plastikinėse dėžėse su vėdinimo angomis, sudedant obuolius vos keliais sluoksniais ir jų nespaudžiant.
Papildomai apsaugoti galima perklojus vaisius švariu sausu popieriumi arba suvyniojus kiekvieną atskirai. Tuomet jie mažiau liečiasi, o sugedusį obuolį lengviau laiku pastebėti. Spaustuvės dažų prisigėrusių laikraščių geriau nenaudoti, tinka paprastas popierius ar popieriniai rankšluosčiai.
4. Tinkama temperatūra – viena svarbiausių sąlygų
Daugumai veislių reikia vėsios patalpos, kurioje būtų maždaug 0…+4 °C. Šiltesnėje patalpoje vaisiai greičiau prinoksta, suminkštėja ir pamažu praranda sultingumą.
Svarbi ir pakankamai didelė oro drėgmė, apie 90–95 %. Bet ant obuolių ir sienų neturi nuolat kauptis kondensatas. Patalpa turi būti vėsi, vėdinama ir be staigių temperatūros svyravimų.
Neturintiems rūsio tinka nešildomas sandėliukas, garažas ar įstiklintas balkonas, jei ten nenukrenta žemiau nulio. Šaltuoju periodu dėžes galima uždengti senomis antklodėmis.
5. Nelaikykite obuolių kartu su bulvėmis
Obuoliai išskiria etileną – natūralias dujas, kurios greitina kitų daržovių ir vaisių nokimą bei senėjimą. Šalia obuolių bulvės greičiau dygsta, o morkos gali įgauti kartų prieskonį.
Be to, obuoliai lengvai sugeria svetimus kvapus. Todėl jiems geriau skirti atskirą rūsio kampą ar lentyną, o skirtingų daržovių ir vaisių nedėti į vieną uždarą dėžę.
6. Reguliariai peržiūrėkite atsargas
Net jei rudenį atrinkote idealius vaisius, pamiršti jų iki pavasario negalima. Kas kelias savaites peržiūrėkite dėžes.
Jei obuolys suminkštėjo, atsirado tamsi dėmė, pelėsis ar puvinio požymiai, iškart jį išimkite. Sugedęs vaisius, ypač glaudžiai besiliečiantis su kitais, greitai užkrečia kaimynus.
Ar obuolius galima laikyti šaldytuve
Jei obuolių nedaug, šaldytuvo daržovių stalčius yra visai gera vieta. Ten pakankamai vėsu, o drėgmė didesnė nei lentynose. Sudėkite obuolius į popierinį arba skylėtą plastikinį maišelį, kad jie neprarastų drėgmės, bet ir neuždustų. Tik nelaikykite jų tame pačiame stalčiuje su salotomis ar agurkais: etilenas pagreitins jų vytimą.
Dideliam derliui šaldytuvas, žinoma, netinka, todėl jį palikite tiems obuoliams, kuriuos ketinate suvalgyti per kelias savaites.
Ką daryti, jei obuoliai pradėjo vysti
Šiek tiek susiraukšlėję obuoliai dar visai tinkami valgyti, tik jau ne tokie traškūs. Jie puikiai tinka obuolių pyragui, keptiems obuoliams su cinamonu ar obuolienei. Jei raukšlėjasi didelė dalis atsargų, greičiausiai rūsyje per sausas oras. Tada padeda šalia dėžių pastatytas indas su vandeniu ar drėgnas audinys ant jų viršaus.
Ir dar viena paslaptis: veislė vis dėlto svarbi
Ne visi obuoliai gali išgulėti iki pavasario. Vasarinės veislės, tokios kaip „Baltasis alyvinis“, skirtos valgyti iškart ir ilgai nesilaiko. Žiemos atsargoms tinka vėlyvosios rudeninės ir žieminės veislės, pavyzdžiui, „Antaninis“, „Auksis“ ar „Lobo“. Tinkamomis sąlygomis kai kurios jų išsilaiko kelis mėnesius.
Skirtingų veislių nemaišykite vienoje dėžėje: jų nokimo laikas ir laikymosi trukmė labai skiriasi.
Kad žiemą neprireiktų išmesti pusės derliaus, užtenka atsiminti paprastą schemą: neplauti, kruopščiai atrinkti, atsargiai sudėti, laikyti vėsiai ir reguliariai tikrinti.
