Miško takeliais vingiuojanti vasara liepos mėnesį dovanoja pirmąjį tikrą grybų derlių, kviečiantį visus gamtos mylėtojus į medžio samana kvepiantį nuotykį. Lietuvos miškuose šiuo metu prasideda ypatingas metas – ant samanų kilimo ima rodytis pirmieji tikri sezono grybai, tarp kurių karaliauja ankstyvieji vasariniai baravykai, raudonviršiai ir voveraitės. Liepa – tai metas, kai tikras grybautojas jau žino, jog laikas išsitraukti pintinę iš palėpės ir pasiruošti pintinių pildymo maratonui.
Nors daugelis įsivaizduoja, kad tikrasis grybų sezonas prasideda tik rudenį, tačiau patyrę miško lobių ieškotojai žino, kad jau liepos mėnesį galima rasti pačių vertingiausių grybų rūšių. Tiesa, liepos mėnesio grybavimas turi savų ypatumų – grybai dygsta ne taip masiškai kaip rudenį, todėl reikia žinoti tam tikras gudrybes, kaip atrasti tas ypatingas miško vietas, kur galima pripildyti pintinę auksinių miško turtų. Būtent apie tai ir kalbėsime šiame rašinyje – kaip tapti sėkmingu liepos mėnesio grybautoju.
Tinkamo miško pasirinkimas
Liepos mėnesį ne visi miškai vienodai dosnūs grybais, todėl svarbu žinoti, kur nukreipti savo žingsnius. Didžiausias liepos grybų derlius dažniausiai būna vidutinio amžiaus miškuose, ypač mišriuose, kur auga įvairių rūšių medžiai. Stebėtina, bet daugiausiai liepos grybų galima rasti būtent po ąžuolais ir beržais, kur drėgna miško paklotė sukuria idealias sąlygas grybienai vystytis.
Jei ieškote baravykų, verta pasidairyti pušynuose su eglėmis, o taip pat po ąžuolais – liepos antroje pusėje čia dažnai pasirodo pirmieji vasariniai baravykai. Raudonviršių ieškokite beržynuose ir drebulynuose, o voveraitės mėgsta įsikurti spygliuočių miškuose. Svarbu žinoti, kad liepos mėnesį grybai pirmiausiai pasirodo miško proskynose, kur saulės šviesa greičiau įšildo dirvą, todėl tokias vietas vertėtų patikrinti pirmiausiai.
Oro sąlygų įtaka grybų dygimui
Liepos mėnesio grybų medžioklės sėkmę didžiąja dalimi lemia oro sąlygos. Grybams dygti reikalinga palanki temperatūra ir drėgmė, todėl stebėkite orų prognozę ir planuokite savo išvykas po šiltų, lietingų dienų. Ideali grybų dygimo temperatūra liepos mėnesį yra apie 15-20 laipsnių šilumos, o dirvožemis turi būti pakankamai drėgnas.
Įdomu tai, kad grybams visai nebūtinas liūtinis lietus – geriau yra nedideli, bet reguliarūs krituliai, kurie užtikrina tolygų dirvožemio drėgnumą. Jei liepa pasitaiko sausa, verta ieškoti grybų tankesniuose miško plotuose, kur drėgmė išsilaiko ilgiau. Tuo tarpu po stiprių liūčių, kai miškuose daug vandens, geriau rinktis aukštesnes, kalvotas vietas, kur perteklinis vanduo nesilaiko ir nesukelia grybų puvimo.
Grybavimo laikas ir technika
Liepos mėnesio grybautojams geriausias laikas medžioklei – ankstyvas rytas, kai saulė vos pradeda kilti. Tokiu metu ne tik maloniau vaikščioti miške, bet ir lengviau pastebėti grybus tarp miško paklotės, nes rytinės saulės šviesa krinta žemu kampu ir sukuria aiškesnius šešėlius, išryškinančius grybų kepurėles.
Grybaudami liepos mėnesį judėkite lėtai ir atidžiai, dažnai sustokite ir apsidairykite. Svarbu žiūrėti ne tik tiesiai po kojomis, bet ir į šalis – daugelis grybų auga grupėmis, todėl radę vieną, apsidairykite aplink, nes didelė tikimybė, kad netoliese rasite ir daugiau. Patyrę grybautojai taip pat pataria atkreipti dėmesį į miško pakraščius ir takelius – dažnai būtent čia formuojasi palankios sąlygos grybams dygti, nes dirvožemis gerai vėdinamas ir greičiau įšyla.
Pasiruošimas prieš žygį
Sėkmingai liepos grybų medžioklei būtinas tinkamas pasiruošimas. Pirmiausia, pasirūpinkite tinkama apranga – patogiais batais, ilgomis kelnėmis ir šviesiais drabužiais, kurie padės apsisaugoti nuo erkių ir leis lengviau pastebėti jas ant drabužių. Neužmirškite kepurės apsaugai nuo saulės ir priemonių nuo vabzdžių, nes liepos mėnesį miške jų netrūksta.
Į grybaujimo krepšį įsidėkite peiliuką grybams pjauti (geriau ne rauti!), butelį vandens, nedidelę pirmos pagalbos vaistinėlę ir užkandžių. Labai pravers ir kompasas ar telefono programėlė su GPS, nes vasarą, kai miškas tankiai žaliuoja, lengviau pasiklysti. Pasiimkite ir grybų nuotraukas ar atpažinimo gidą – tai ypač pravers, jei nesate tikri dėl kurio nors grybo valgomumo. Liepos mėnesį miške galima sutikti ir nuodingų grybų, tad geriau būti atsargiems ir rinkti tik gerai pažįstamus.
Grybų paieškos vietos „sekretai”
Kiekvienas patyręs grybautojas turi savų „slaptų vietų”, kur kasmet randa dosnius grybų derlius. Tačiau esama tam tikrų universalių patarimų, kurie padės atrasti grybus liepos mėnesį. Pirmiausia, ieškokite vietų, kur miškas keičiasi – susitinka skirtingų rūšių medžiai, yra nedidelės proskynos ar miško pakraščiai. Tokie pereinamieji ruožai dažnai būna turtingiausi grybais.
Atkreipkite dėmesį į miško dirvožemį ir paklotę – jei matote baltų gijų tinklą ant nukritusių lapų ar po samana, tai gali būti grybienos ženklas. Čia verta atidžiau paieškoti. Taip pat verta prisiminti, kad daugelis grybų mėgsta tam tikrą apšvietimą – nei visišką pavėsį, nei tiesioginę saulės šviesą. Ideali vieta dažnai būna po medžiais su retesne lapija, kur prasiskverbia dėmėta saulės šviesa. Patyrę miško lankytojai taip pat žino, kad verta tikrinti tas pačias vietas, kur jau anksčiau buvo rasta grybų – jei gamta palaimino vieną vietą gerais grybavimo sąlygomis, tikėtina, kad jie ten dygs ir ateityje.
Ką daryti su liepos grybų laimikiu
Grįžus iš sėkmingos liepos mėnesio grybų medžioklės, svarbu žinoti, kaip tinkamai paruošti savo laimikį. Baravykai ir voveraitės puikiai tinka džiovinimui – taip išsaugoma daugiausia maistinių medžiagų ir aromato. Raudonviršiai ypač skanūs kepti su svogūnais ir grietine arba marinuoti.
Liepos mėnesio grybai pasižymi ypatingu aromatu ir skoniu, todėl kulinarijoje jie vertinami labiau nei vėlyvesnio sezono. Juose gausu baltymų, vitaminų ir mineralų, o riebalų beveik nėra, todėl jie puikiai papildo vasaros racioną. Svarbu grybų nepervirti ir neperkepti, kad išsaugotume visas vertingiausias medžiagas. Patyrę miško gėrybių žinovai pataria liepos grybus paruošti kuo paprasčiau – taip geriausiai atsiskleidžia jų natūralus skonis.
Liepos mėnesio grybavimas – tai tikras atradimų metas, kai po ilgos pertraukos galima vėl mėgautis miško teikiamomis gėrybėmis. Naudodamiesi šiomis gudrybėmis, net ir pradedantieji grybautojai gali tikėtis sėkmingo laimikio. Svarbiausia – pažinti mišką, mokėti jame orientuotis ir žinoti, kokių grybų ieškote.
Grybaujant liepos mėnesį, nepamirškite pagarbos gamtai – grybą nupjaukite, o ne išraukite, neardykite miško paklotės ir nepalikite šiukšlių. Miško ekosistema yra trapi ir be mūsų pagalbos puikiai žino, kaip palaikyti pusiausvyrą. O jūs, ginkluoti žiniomis ir kantrybe, galite tikėtis, kad vasaros miško dovanomis užpildyta pintinė taps malonia liepos mėnesio tradicija.
