Ką padaryti su vyšnia iki lapkričio pabaigos, kad kitąmet derlius būtų dosnus: trys darbai, kuriuos daugelis praleidžia

Ką padaryti su vyšnia iki lapkričio pabaigos, kad kitąmet derlius būtų dosnus: trys darbai, kuriuos daugelis praleidžia
Kaip paruošti vyšnias žiemai lapkritį: vandeniu įkraunantis laistymas, kamieno baltinimas, apsauga nuo graužikų, sanitarinis genėjimas ir lapų tvarkymas.

Daugelis sodininkų mano, kad lapkritį darbai sode jau baigti. Bet būtent šį mėnesį klojami būsimo vyšnių derliaus pamatai. Medžiui reikia dėmesio net tada, kai lauke vėsu. Yra trys paprasti, bet labai svarbūs žingsniai, kurie padės vyšniai ištverti šalčius, apsaugos nuo ligų bei graužikų ir užtikrins gausų derlių kitą vasarą.

1. Vandeniu įkraunantis laistymas

Pirmas svarbus etapas – gausus laistymas prieš žiemą. Vyšnioms drėgmės reikia net vėsiu oru, nes medis turi susikaupti atsargų žiemai: įšalusioje dirvoje šaknys vandens nebesiurbia. O žiemos saulė ir vėjas sausina šakas ir pumpurus.

Jei ruduo buvo sausas, prieš įšalą kiekvieną suaugusią vyšnią palaistykite 5–8 kibirais vandens, o jauną – 2–4 kibirais. Pilkite ne prie pat kamieno, o visu lajos plotu, kur auga siurbiamosios šaknys. Laistykite, kol žemė dar neįšalusi ir temperatūra virš nulio.

Jei rudenį daug lijo, papildomo laistymo nereikia – vyšnios nemėgsta stovinčio vandens.

Po laistymo lajos plotą pamulčiuokite 5–10 cm durpių ar komposto sluoksniu. Tai sulaikys drėgmę ir apsaugos šaknis nuo įšalo.

2. Kamieno baltinimas

Vyšnių žievė jautri žiemos ir ankstyvo pavasario saulei. Saulėtą šaltą dieną pietinė kamieno pusė įšyla, o naktį staiga atšąla. Dėl tokių temperatūrų svyravimų žievė trūkinėja, atsiranda šalčio plyšių ir nudegimų, pro kuriuos patenka ligų sukėlėjai.

Todėl lapkritį, sausą dieną virš nulio, kamieną ir stambiųjų šakų pagrindus nubaltinkite. Tinka sodo kalkių tirpalas su moliu ar specialūs sodo baltinimo dažai, kurie nenuplaunami lietaus. Jaunus medelius baltinkite kreida ar silpnesniu kalkių tirpalu, nes jų žievė plonesnė.

Prieš baltinimą nuvalykite atšokusią žievę ir kerpes.

3. Apsauga nuo graužikų

Žiemą pelės ir kiškiai mielai graužia vyšnių žievę, ypač jaunų medžių. Nugraužus žievę ratu, medis gali žūti.

Apvyniokite kamieno apačią, iki 50–70 cm aukščio, specialiu plastikiniu apsauginiu tinkleliu, smulkiu metaliniu tinklu, eglišakėmis spygliais žemyn ar agroplėvele. Apvyniokite tik atvėsus, kai nebėra kenkėjų, kurie galėtų pasislėpti po apvalkalu.

Išgrėbkite aplink kamieną žolę ir lapus – juose žiemoja pelės. Po sniego trypkite sniegą aplink kamieną, kad pelės nepasiektų žievės po sniegu.

Kiti darbai

Sanitarinis genėjimas. Išpjaukite sausas, nulūžusias ir ligotas šakas, ypač tas, kurios pažeistos moniliozės – šakų galai būna rudi, tarsi apdegę. Pagrindinį genėjimą palikite pavasariui, nes vyšnios žiemą prastai gydo žaizdas.

Mumijos. Nuskinkite ant šakų likusias sudžiūvusias uogas – jose žiemoja moniliozės ir kitų ligų sukėlėjai.

Lapai. Išgrėbkite ir išneškite iš sodo nukritusius lapus, ypač jei vasarą jie buvo dėmėti dėl kokomikozės.

Nebetręškite azotu. Rudenį vyšnioms tinka tik kalio ir fosforo trąšos.

Šie paprasti darbai lapkritį padės vyšniai saugiai peržiemoti, o vasarą ji atsilygins gausiu derliumi.

0 Shares:
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like