Serbentai auga beveik kiekviename Lietuvos sode, bet dažnai jų krūmai sutankėja, uogos smulkėja, o derlius kasmet mažėja. Vienas pagrindinių atsakymų – genėjimas. O lapkritis, nukritus lapams, – vienas geriausių metų laikų tai padaryti.
Kai kurie sodininkai renkasi genėjimo dieną pagal mėnulio kalendorių. Bet daug svarbiau už datą žinoti, kurias šakas pjauti.
Kodėl serbentus verta genėti
Juodieji serbentai geriausiai dera ant 2–4 metų šakų. Vyresnės šakos dera vis prasčiau, uogos smulkėja, o pats krūmas sutankėja, tampa tamsus viduje, ir jame plinta ligos bei kenkėjai.
Genėjimas atjaunina krūmą, praleidžia šviesą ir orą į vidurį ir skatina augti naujus stiprius ūglius, kurie atneš derlių.
Kurias šakas šalinti
Senas šakas. Juodųjų serbentų šakos, vyresnės nei 4–5 metų, pjaunamos prie pat žemės. Jas lengva atpažinti: jos storos, tamsios, beveik juodos, su suskilinėjusia žieve ir mažai vaisinių šakučių.
Sausas, nulūžusias ir ligotas šakas. Ypač atkreipkite dėmesį į šakas su išbrinkusiais apvaliais pumpurais – tai pumpurinės erkės požymis. Tokius pumpurus nuskinkite, o stipriai pažeistas šakas išpjaukite.
Gulinčias ant žemės ir per daug į šonus išsikerojusias šakas.
Silpnus, plonus metinius ūglius – palikite tik stipriausius.
Šakas, augančias į krūmo vidurį ar besikryžiuojančias.
Kiek šakų palikti
Gerai suformuotas suaugęs juodųjų serbentų krūmas turi 15–20 skirtingo amžiaus šakų: po 3–5 kiekvieno amžiaus nuo vienerių iki penkerių metų. Kasmet išpjaunama keletas seniausių ir paliekama tiek pat naujų stiprių ūglių.
Raudonieji ir baltieji serbentai dera ant senesnių, 3–7 metų šakų, todėl jų šakos išpjaunamos rečiau. Jų metinių ūglių viršūnių netrumpinkite – ten susiformavę žiedpumpuriai.
Pjaukite aštriu sekatoriumi prie pat žemės, nepalikdami kelmelių. Juose žiemoja kenkėjai, pavyzdžiui, serbentinis stiklasparnis.
Sanitarinis purškimas iki šalčių
Kai lapai visiškai nukritę ir lieka tik plikos šakos, bet dar iki tikrų šalčių, kol temperatūra nenukrito iki –3…–5 °C, krūmus galima nupurkšti geležies sulfato tirpalu. Jis padeda sumažinti grybinių ligų sukėlėjų ir kai kurių kenkėjų lervų, kurie galėjo likti ant šakų ar viršutiniame dirvos sluoksnyje.
Tirpalui dažnai naudojama apie 300 g geležies sulfato 10 litrų šilto vandens. Kad geriau priliptų, galima įmaišyti 10–15 g skysto ūkinio muilo. Bet koncentraciją visada pasitikrinkite ant konkretaus preparato pakuotės.
Purkškite sausą, nevėjuotą dieną, kai temperatūra virš nulio. Apipurkškite šakas ir dirvą po krūmu. Dirbkite su pirštinėmis ir akiniais.
Kiti rudens darbai
Išgrėbkite lapus iš po krūmų ir išneškite iš sodo, ypač jei vasarą buvo ligų.
Supurenkite dirvą aplink krūmą 5–8 cm gylyje, toliau nuo kamieno – giliau.
Patręškite kalio ir fosforo trąšomis ar pelenais ir pamulčiuokite kompostu.
Palaistykite, jei ruduo sausas.
Taip paruoštas krūmas žiemą lengviau ištveria šalčius, o vasarą atsilygina gausiu derliumi.
