Vasara dažnam asocijuojasi su atostogomis, pramogomis gamtoje ir ilgais vakarais lauke. Tačiau kartu su malonumais karštasis sezonas atneša ir nemažai iššūkių mūsų organizmui. Aukšta oro temperatūra, intensyvūs saulės spinduliai ir padidėjęs fizinis aktyvumas gali sukelti įvairias sveikatos problemas, kurios gali paversti vasaros džiaugsmus nemaloniais prisiminimais.
Nors apie saulės smūgį yra nemažai kalbama, tačiau vasaros karščiai gali sukelti kur kas įvairesnių sveikatos sutrikimų. Kiekvienas žmogus, nesvarbu, ar jis poilsiauja paplūdimyje, ar dirba darže, ar tiesiog vaikšto miesto gatvėmis, turėtų žinoti, kaip apsisaugoti nuo vasaros karščių keliamų pavojų ir atpažinti pirmuosius sveikatos sutrikimų požymius.
Saulės smūgis – kai smegenys perkaista
Saulės smūgis yra viena iš pavojingiausių su karščiu susijusių būklių, kuri atsiranda dėl ilgo ir intensyvaus tiesioginių saulės spindulių poveikio galvai ir kaklui. Ultravioletiniai spinduliai dirgina galvos smegenų dangalus, dėl to pakyla smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Kūno temperatūra smarkiai pakyla, kartais net virš 40°C.
Saulės smūgio simptomai gali pasireikšti iškart arba praėjus kelioms valandoms po buvimo saulėje. Tai gali būti stiprus galvos skausmas, galvos svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse, pykinimas ar vėmimas, išbalusi oda, bendras silpnumas ir net sąmonės netekimas. Ypač jautrūs saulės smūgiui yra vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis.
Šilumos smūgis – organizmo perkaitimo pasekmė
Šilumos smūgis skiriasi nuo saulės smūgio, nors simptomai gali būti panašūs. Jis gali ištikti dėl bet kokio perkaitimo, net ir be tiesioginės saulės, kai organizmas nebepajėgia išgarinti šilumos prakaituodamas. Jis gali ištikti būnant nevėdinamoje patalpoje, dirbant karštoje aplinkoje, aktyviai judant ir geriant mažai vandens.
Šilumos smūgio požymiai panašūs į saulės smūgio simptomus: kūno temperatūra pakyla iki 40°C, oda parausta, karščiuoja, skauda ir svaigsta galva, pykina, kankina troškulys. Taip pat galimas nerimas, sutrikusi orientacija, mieguistumas ir vangumas. Šilumos smūgis taip pat yra pavojinga būklė, kuri reikalauja skubios pagalbos.
Dehidratacija – pavojinga būklė, kurią dažnai ignoruojame
Dehidratacija yra dažna vasaros palydovė, nes karštis ir saulė paskatina organizmą netekti daugiau skysčių nei įprastai. Tai būsena, kai organizme sumažėja vandens ir jo lieka mažiau nei fiziologinė norma. Daugiau nei pusę žmogaus kūno svorio sudaro vanduo, kuris atlieka daug svarbių funkcijų – palaiko pastovią kūno temperatūrą, dalyvauja medžiagų apykaitoje, padeda šalinti toksinus.
Pirmieji dehidratacijos požymiai gali būti troškulys, sausa burna ir liežuvis, sumažėjęs šlapinimasis, tamsus šlapimas, nuovargis, galvos skausmas ir sunkumas susikaupti. Progresuojant dehidratacijai, gali atsirasti galvos svaigimas, greitas pulsas, odos elastingumo praradimas. Sunkiais atvejais dehidratacija gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimus, šoką ar net mirtį.
Virškinamojo trakto sutrikimai – vasaros maisto pavojai
Vasara – tai ne tik karštas oras, bet ir piknikų, šašlykų ir neįprastų maisto produktų metas. Deja, kartu su šiais malonumais dažnai tenka susidurti ir su virškinamojo trakto sutrikimais. Šiltas oras paspartina daugelio produktų, ypač mėsos, pieno, jūros gėrybių ir kiaušinių gedimą, o netinkama maisto laikymo temperatūra sudaro puikias sąlygas daugintis bakterijoms.
Vasarą padidėja rizika susirgti maisto toksikoinfekcijomis ir žarnyno infekcijomis, kurias sukelia bakterijos, tokios kaip salmonela, E. coli, kampilobakterijos ir kitos. Šios infekcijos dažniausiai pasireiškia praėjus 6–48 valandoms nuo užkrėsto maisto suvartojimo. Simptomai apima pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą ir karščiavimą. Ypač jautrūs tokioms infekcijoms yra vaikai ir senyvo amžiaus žmonės.
Odos problemos – ne tik įdegis
Vasaros karštis ir intensyvi saulės spinduliuotė gali sukelti įvairias odos problemas. Ultravioletiniai spinduliai skatina priešlaikinį odos senėjimą, pigmentinių dėmių atsiradimą, odos nudegimus ir laisvųjų radikalų gamybą. Saulės sukelti nudegimai ne tik skausmingi, bet ir didina odos vėžio riziką ateityje.
Vasarą odą taip pat gali varginti dehidratacija, dėl kurios atsiranda odos tempimas, šiurkštumas, šerpetojimas ir paraudimas. Karštis skatina prakaitavimą ir riebalų išsiskyrimą, o tai sudaro idealias sąlygas spuogams, aknei ar odos uždegimui atsirasti. Taip pat dėl per ilgo buvimo saulėje gali paūmėti tokios ligos kaip rožinė, egzema ar psoriazė.
Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos
Karštomis vasaros dienomis širdis ir kraujagyslės susiduria su didesniu krūviu nei įprastai. Stipriai pakilus aplinkos temperatūrai, organizmas bando atvėsti – prakaituoja, o širdis intensyviau dirba, kad išlaikytų normalią kūno temperatūrą. Dėl to padidėja širdies dažnis ir kraujospūdis, o tai gali būti pavojinga žmonėms, sergantiems širdies ligomis.
Asmenims, turintiems širdies nepakankamumą, širdis gali nebesugebėti paspartinti kraujotakos, todėl karštis gali išprovokuoti tinimus, dusulį, didelį silpnumą ir nuovargį. Karštis taip pat gali paūmėti hipertenziją ir sukelti aritmijas. Ypač rizikuoja vyresnio amžiaus žmonės, sergantys išemine širdies liga, širdies nepakankamumu ar hipertenzija.
Kaip apsisaugoti nuo vasaros karščių sukeliamų ligų?
Norint išvengti vasaros karščių sukeliamų sveikatos problemų, reikia laikytis kelių paprastų, bet labai svarbių taisyklių. Pirmiausia, reikia gerti pakankamai skysčių – vidutiniškai 2-3 litrus per dieną, o jei aktyviai judama ar būnama saulėje – dar daugiau. Geriausias pasirinkimas yra vanduo arba žolelių arbatos.
Labai svarbu riboti buvimą tiesioginėje saulėje, ypač tarp 11 ir 16 valandos, kai saulės spinduliavimas yra intensyviausias. Būnant lauke būtina dėvėti galvos apdangalą, šviesius, laisvus drabužius iš natūralių audinių ir naudoti apsauginius kremus nuo saulės su SPF 30 ir daugiau.
Pirmoji pagalba, kai jau ištiko bėda
Jei vis dėlto vasaros karštis įveikė apsaugos priemones ir pasireiškė sveikatos sutrikimai, svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Įtariant saulės ar šilumos smūgį, nukentėjusįjį reikia nedelsiant perkelti į vėsią, pavėsingą vietą, atlaisvinti drabužius, ant galvos uždėti šaltą kompresą, vėduoti.
Jei žmogus sąmoningas, reikia duoti gerti vėsaus, bet ne šalto vandens. Jei simptomai sunkūs – kūno temperatūra virš 39°C, sąmonės sutrikimas, traukuliai – būtina nedelsiant kviesti medikus. Tuo tarpu reikia toliau bandyti mažinti kūno temperatūrą, apklojant nukentėjusįjį šaltu vandeniu sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu.
Vasara – nuostabus metų laikas, kupinas šilumos ir džiaugsmo. Tačiau kad šis laikas išliktų malonus ir nesuteiktų sveikatos problemų, svarbu būti budriam ir atsakingai rūpintis savo sveikata. Žinojimas apie galimus pavojus ir mokėjimas jų išvengti padės mėgautis vasara be nemalonių pasekmių. Linkime saugios ir sveikos vasaros!
