Net „betoninė“ molio dirva kitąmet taps puri: 3 komponentai, kuriuos reikia įterpti rudenį, ir klaida, kurią daro beveik visi

Net „betoninė“ molio dirva kitąmet taps puri: 3 komponentai, kuriuos reikia įterpti rudenį, ir klaida, kurią daro beveik visi
Kaip pagerinti sunkią molio dirvą rudenį: kompostas, smėlis, žaliosios trąšos, kalkinimas, perkasimas gurbuliais ir kodėl negalima kasti šlapios žemės.

Daugelyje Lietuvos sodų dirva sunki, molinga ar priemolio. Pavasarį ji ilgai neišdžiūsta ir būna lipni, o vasarą sukietėja kaip plyta ir suskilinėja. Tokioje žemėje prastai auga morkos, bulvės, svogūnai, o šaknys dūsta be oro.

Agronomai sako, kad net tankią ir išsekusią dirvą galima pagerinti per vieną ar du sezonus. O pradėti geriausia būtent rudenį.

Kodėl molio dirva tokia sunki

Molis susideda iš labai smulkių dalelių, kurios glaudžiai prilimpa viena prie kitos. Tarp jų mažai vietos orui ir vandeniui. Todėl lietaus vanduo ilgai stovi paviršiuje, o išdžiūvus susidaro kieta pluta.

Bet molio dirva turi ir privalumų: ji turtinga maisto medžiagų ir gerai jas sulaiko. Tereikia pagerinti jos struktūrą.

1. Organika – svarbiausia

Pagrindinis sunkios dirvos gerinimo būdas – organinės medžiagos. Perpuvęs kompostas, mėšlas, lapų humusas ar smulkintos augalų liekanos sujungia smulkias molio daleles į stambesnius gurbulius. Tarp jų atsiranda tarpų orui ir vandeniui, o dirvoje padaugėja sliekų ir mikroorganizmų.

Rudenį ant kvadratinio metro paskleiskite 1–2 kibirus komposto ar perpuvusio mėšlo ir negiliai įterpkite. Kartokite kasmet – po kelerių metų dirva bus nepalyginamai puresnė.

2. Stambus smėlis

Smėlis pagerina dirvos drenažą ir purumą. Bet jo reikia daug: bent 1–2 kibirų kvadratiniam metrui, o kartais ir daugiau. Nedidelis smėlio kiekis, sumaišytas su moliu, gali padaryti dirvą dar tankesnę, panašią į cementą.

Naudokite tik stambų, upių ar karjero smėlį. Smulkus paplūdimio smėlis netinka.

Geriausia smėlį maišyti kartu su organika – tada jo poveikis daug didesnis.

3. Kalkinimas

Molio dirvos dažnai būna rūgščios. Kalkės ar dolomitmilčiai ne tik mažina rūgštingumą, bet ir padeda molio dalelėms susijungti į gurbulius, todėl dirva tampa puresnė. Prieš kalkinant verta patikrinti dirvos pH. Molio dirvai paprastai reikia 500–600 g dolomitmilčių kvadratiniam metrui, jei pH žemesnis nei 5,5.

Kalkes berkite ne kartu su mėšlu – tarp jų turi praeiti bent kelios savaitės.

Žaliosios trąšos

Žieminiai rugiai, pasėti rudenį, savo šaknimis purena dirvą. Pavasarį jų žaliąją masę įterpkite – tai dar vienas organikos šaltinis.

Vasarą tinka garstyčios, facelijos, lubinai, pupos. Jų šaknys giliai įsiskverbia į molį ir palieka kanalus orui bei vandeniui.

Klaida, kurią daro beveik visi

Niekada nekaskite molio dirvos, kai ji šlapia. Šlapias molis, minamas kastuvu ar kultivatoriumi, tampa dar tankesnis ir išdžiūvęs sukietėja kaip plyta. Kaskite tik tada, kai žemė drėgnoka, bet nebelimpa prie kastuvo.

Rudenį molio dirvą kaskite nesmulkindami gurbulių. Palikite didelius žemės gabalus. Per žiemą vanduo juose užšąla ir plečiasi, todėl gurbuliai natūraliai subyra. Pavasarį dirva bus puri ir lengvai supurenama grėbliu.

Pakeltos lysvės

Jei dirva labai sunki, verta įrengti pakeltas lysves. Jos greičiau įšyla pavasarį, geriau drenuoja vandenį, o jose galima naudoti puresnę žemę su kompostu.

Su kantrybe net sunkiausia molio dirva taps puri ir derlinga, o daržovės joje augs taip pat gerai kaip lengvoje žemėje.

0 Shares:
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like