Zamiokulkas, dar vadinamas „dolerio medžiu“, – labai gražus kambarinis augalas tvirtomis, blizgančiomis lapų plunksnomis. Jis garsėja kaip nereiklus ir ištvermingas: auga net prieblandoje, pakelia sausrą ir nepaisant visko išlieka žalias.
Bet dažnai šeimininkai skundžiasi, kad zamiokulkas neauga, neišleidžia naujų lapų arba jie pradeda gelsti. Ir dažniausiai kalta ne nepriežiūra, o per daug rūpesčio.
Kaip zamiokulkas auga
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad zamiokulkas turi stiebus su lapais. Iš tikrųjų viskas, kas virš žemės, yra vienas sudėtinis lapas su storu lapkočiu. O po žeme yra stambus gumbas, kuriame augalas kaupia vandenį ir maisto medžiagas. Būtent dėl jo zamiokulkas ištveria ilgą sausrą.
Bet tai reiškia ir tai, kad gumbas labai lengvai supūva, jei žemė nuolat drėgna.
Laistymas – svarbiausia
Didžiausia klaida – per dažnas laistymas. Zamiokulkas daug lengviau pakelia sausrą nei drėgmės perteklių.
Laistykite tik tada, kai žemė vazone visiškai išdžiūsta, ne tik paviršiuje, bet ir giliau. Vasarą tai gali būti kartą per 2–3 savaites, o žiemą – kartą per mėnesį ar dar rečiau. Po laistymo vandens perteklių iš lėkštelės būtinai išpilkite.
Jei lapai pradeda gelsti nuo apačios, o lapkočiai tampa minkšti ir patamsėja pagrinde, greičiausiai gumbas pradeda pūti nuo per didelio laistymo.
Šviesa
Zamiokulkas auga ir pavėsyje, bet tada jo lapai mažėja, o nauji auga lėtai. Geriausiai jis jaučiasi šviesioje vietoje su išsklaidyta šviesa, prie rytinio ar vakarinio lango. Tiesioginė kaitri vasaros saulė gali nudeginti lapus.
Žiemą, kai šviesos mažai, galima perkelti arčiau lango.
Tręšimas
Zamiokulkui tręšti reikia nedaug. Aktyvaus augimo laikotarpiu, nuo kovo iki rugsėjo, kartą per mėnesį patręškite jį trąšomis sukulentams ar dekoratyviniams lapiniams augalams, praskiestomis perpus silpniau, nei nurodyta ant pakuotės. Rudenį ir žiemą netręškite.
Internete populiarūs įvairūs naminiai tręšimai „lašeliais“ ar „žiupsneliais“, kurie esą pažadina augalą. Iš tikrųjų zamiokulkui labiausiai padeda ne stebuklingi priedai, o tinkama šviesa, retas laistymas ir kantrybė. Jis auga lėtai, todėl naujų lapų dažniausiai pasirodo pavasarį ir vasarą.
Persodinimas
Zamiokulką persodinkite pavasarį, kas 2–3 metus, kai gumbai užpildo visą vazoną. Kartais jie taip išsiplečia, kad suskaldo plastikinį vazoną.
Rinkitės vazoną tik šiek tiek didesnį, su drenažo angomis, ir lengvą, gerai drenuotą žemę sukulentams ar universalų substratą, sumaišytą su smėliu ir perlitu. Vazono dugne būtinas drenažo sluoksnis.
Per didelis vazonas – klaida: augalas augins šaknis, o ne lapus, o žemė ilgai liks drėgna.
Žiema
Žiemą zamiokulkui reikia ramybės: retas laistymas, jokio tręšimo ir temperatūra ne žemesnė nei +15 °C. Saugokite jį nuo šalto skersvėjo ir karšto radiatoriaus.
Saugumas
Visose zamiokulko dalyse yra kalcio oksalato kristalų. Pakramtyti lapai gali dirginti burną ir sukelti nemalonių simptomų žmonėms bei augintiniams. Persodindami ar genėdami mūvėkite pirštines, o augalą laikykite vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.
Taigi zamiokulkas tikrai nereiklus – svarbiausia jam per daug „nepadėti“.