Lapkritį dauguma sodų jau pliki, o viena obelis stovi žalia, tarsi būtų rugsėjis. Iš pirmo žvilgsnio tai stebina. Iš antro – verčia susimąstyti: ar su ja viskas gerai?
Sodininkystės praktikoje toks reiškinys pasitaiko dažniau, nei atrodo. Ir paaiškinimų jam yra ne vienas. Daugeliu atvejų nerimauti nėra ko, bet kartais žali lapai lapkritį – signalas, į kurį verta atkreipti dėmesį.
1. Ilgai užsitęsęs šiltas ruduo
Viena dažniausių priežasčių – šiltas rugsėjis ir spalis. Medžiai orientuojasi ne tik į kalendorių ir dienos ilgį, bet ir į temperatūrą. Jei šaltis neateina laiku, hormoninis signalas „numesti lapus“ vėluoja.
Tokiu atveju tai ne problema. Lapai nukris, vos tik temperatūra pastoviai nukris žemiau nulio. Kartais jie nukrinta per vieną naktį po pirmosios stipresnės šalnos.
2. Per daug azoto
Azotu pertręšti medžiai ilgiau lieka „vasaros“ režime. Jų lapai sultingi, žali, ir medis tiesiog neskuba baigti vegetacijos. Taip nutinka, jei vasaros pabaigoje obelys buvo tręštos mėšlu, vištų mėšlu ar kompleksinėmis trąšomis su daug azoto, arba jei po jomis nuolat dedama nupjauta žolė.
Tai nėra kritiška, bet kitą sezoną verta peržiūrėti tręšimą. Azoto trąšas naudokite tik pavasarį ir vasaros pradžioje, o rudenį – kalio ir fosforo trąšas, kurios padeda medienai subręsti.
3. Sausas arba per drėgnas ruduo
Staigūs vandens balanso sutrikimai irgi veikia, kaip laiku medis pereina į ramybės būseną. Kai kurios obelys į stresą reaguoja vėluodamos numesti lapus. Čia užtenka kontroliuoti laistymą ir pamulčiuoti medžio lajos plotą – medis pats suras savo ritmą.
4. Jaunas medis
Sodinukai ir jaunos obelys dažnai numeta lapus vėliau nei suaugę medžiai. Jų biologinė programa dar nėra nusistovėjusi, todėl toks elgesys normalus. Nerimauti nereikia.
Taip pat kai kurios veislės, ypač vėlyvosios žieminės, natūraliai išlaiko lapus ilgiau.
5. Liga ar pažeidimas
Tačiau kartais lapų kritimo vėlavimas gali rodyti grybinę ligą ar šaknų, kamieno pažeidimą. Jei lapai ne tik nekrenta, bet ir yra dėmėti, deformuoti, susisukę, o ant kamieno ar šakų matosi žaizdos, vėžiai ar išbėgusi derva, verta medį atidžiai apžiūrėti. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar nėra pelių ar kiškių apgraužtos žievės prie žemės.
Šiuo atveju gali reikėti sanitarinio genėjimo, žaizdų užtepimo sodo tepalu ir pavasarinio purškimo.
Ar žali lapai pavojingi žiemai
Pats savaime žalias lapas nepakenks. Bet jei lapai lieka ant šakų sniego metu, ant jų prilimpa daugiau sniego ir ledo, ir šakos gali lūžti. Be to, ilgai neužbaigusi vegetacijos medžio mediena gali nespėti visiškai subręsti, todėl esant stipriems šalčiams jauni ūgliai nušąla.
Ką daryti
Nenuskinkite lapų jėga. Plėšiant galima pažeisti pumpurus prie lapkočių pagrindo, iš kurių kitąmet augs žiedai.
Nebetręškite ir nelaistykite gausiai, jei ruduo drėgnas.
Palaukite pirmųjų šalnų. Dažniausiai lapai nukrinta patys per kelias dienas.
Sugrėbkite nukritusius lapus. Jei vasarą buvo rauplių ar kitų ligų, lapus išneškite iš sodo arba kompostuokite karštame komposte. Kartu su jais žiemoja ligų sukėlėjai.
Apsaugokite kamieną. Prieš žiemą apvyniokite jaunų medžių kamienus apsauginiu tinkleliu nuo graužikų ir nubaltinkite, kad žiemos saulė nesukeltų nudegimų.
Taigi daugeliu atvejų obelis su žaliais lapais lapkritį tiesiog laukia šalčio. Bet jei matote ligų požymių, pavasarį ją verta apžiūrėti atidžiau.
