Komposto krūva – tai gyvas organizmas. Kai visi procesai sureguliuoti, ji šyla iš vidaus, kvepia žeme ir pamažu virsta tamsia, biria trąša, kurią sodininkai vertina labiau už bet kokias pirktas. Bet jei jūsų krūva mėnesių mėnesius tiesiog stovi ir nieko nevyksta, ją reikia „pažadinti“.
Rudenį tai ypač aktualu: sode susikaupia daug lapų, nuopjovų ir daržo liekanų, ir norisi, kad iki pavasario jos virstų kompostu.
Mielės su cukrumi – ar tai veikia?
Genė perskaitė populiarų patarimą: kibire karšto vandens ištirpinti 5 stiklines cukraus ir 400 g šviežių mielių, palaukti kelias valandas, kol prasidės rūgimas, ir užpilti ant komposto. Esą tai pagreitina visus irimo procesus.
Ji išbandė. Ir krūva tikrai ėmė šiek tiek kitaip kvepėti. Bet iš tiesų mielės komposte vaidina menką vaidmenį. Lapus, stiebus ir šakeles skaido ne mielės, o bakterijos ir grybai, kurių komposte ir taip milijardai. Cukrus trumpam suaktyvina mikroorganizmus, bet už 5 stiklines cukraus kompostas tikrai nesubręs dvigubai greičiau.
Taigi mielės tikrai nepakenks, bet jei krūva „negyva“, priežastis beveik visada kita. Štai kas iš tiesų veikia.
1. Teisingas žalių ir rudų atliekų santykis
Tai svarbiausia taisyklė. Komposte reikia dviejų rūšių atliekų:
„Žalios“, arba azoto turinčios: žolė, daržovių liekanos, vaisių lupenos, kavos tirščiai, šviežios piktžolės, mėšlas.
„Rudos“, arba anglies turinčios: sausi lapai, šiaudai, smulkintos šakelės, pjuvenos, kartonas be spaudos.
Geriausia, kai rudų yra maždaug 2–3 kartus daugiau nei žalių. Jei krūvoje vien žolė, ji pradeda dvokti ir pūti. Jei vien sausi lapai, ji metų metus nesuyra. Rudenį lapų dažniausiai būna per daug, todėl verta įmaišyti žolės, daržovių liekanų ar šiek tiek mėšlo.
2. Drėgmė – kaip išgręžta kempinė
Kompostas turi būti drėgnas kaip išgręžta kempinė, o ne kaip sausa žemė per sausrą. Paspaudus saują, turi išbėgti vos keli lašai. Jei kelias savaites nelijo, palaistykite krūvą paprastu vandeniu. O jei ji šlapia ir dvokia, įmaišykite sausų lapų ar kartono.
3. Oras
Bakterijoms, kurios greitai skaido atliekas, reikia deguonies. Todėl krūvą verta kas kelias savaites perkasti šakėmis. Arba bent jau padaryti kelias skyles lazda ar kastuvu, kad oras patektų į vidų. Užspaustoje krūvoje be oro procesai sulėtėja ir prasideda puvimas su nemaloniu kvapu.
4. Smulkinimas
Kuo smulkesnės atliekos, tuo greičiau jos suyra. Šakas verta susmulkinti, lapus galima pervažiuoti vejapjove, o stambias daržovių liekanas sukapoti kastuvu.
5. Vieta ir dydis
Saulėtoje vietoje krūva įšyla iš vidaus, ir irimas vyksta daug greičiau nei šaltame šešėlyje už daržinės. Taip pat svarbu dydis: per maža krūva neįšyla. Geriausia, kai ji bent 1×1×1 metro.
Rudenį ir žiemą krūvą galima uždengti senu kilimu, kartonu ar tamsia plėvele su skylutėmis. Tai sulaiko šilumą ir apsaugo nuo išplovimo.
6. Saujelė „starterio“
Jei norite tikro pagreitinimo, įmaišykite į naują krūvą kelis kastuvus seno subrendusio komposto ar daržo žemės. Juose jau gyvena reikalingi mikroorganizmai. Tą patį daro ir pirktiniai komposto greitikliai.
Ko komposte neturi būti
Mėsos, žuvies, kaulų, riebalų ir pieno produktų – jie pritraukia graužikus ir dvokia. Sergančių augalų, pavyzdžiui, fitoftoroze pažeistų pomidorų. Šunų ir kačių ekskrementų. Piktžolių su sėklomis, jei krūva neįkaista. Ir, žinoma, plastiko ar spausdinto blizgaus popieriaus.
Kai visos sąlygos sureguliuotos, vasarą kompostas subręsta per 3–6 mėnesius, o rudenį sudėta krūva paprastai būna paruošta kitą vasarą.
