Vieni daržininkai žieminį česnaką susodino dar rugsėjį ir jau giriasi žaliais daigeliais. Kiti vis dar laukia. Genovaitė iš savo sodybos prie Ukmergės kasmet sodina vėliau už kaimynus, ir būtent ji liepą iškasa pačias stambiausias galvas.
Jos paslaptis nėra joks ypatingas tręšimas. Ji tiesiog žiūri ne į kalendorių, o į žemę.
Kodėl skubėti nėra gerai
Jei česnaką pasodinsite per anksti, kol žemė dar šilta, skiltelės greitai pradės augti ir iki šalnų išleis žalius lapelius. Žiemą jie nušąla, o augalas išeikvoja jėgas, kurias turėjo skirti šaknims. Pavasarį tokie česnakai atsigauna lėčiau, o galvos užauga smulkesnės.
Jei pavėluosite, šaknys nespės įsitvirtinti. Tada žiemą skiltelę gali iškelti šaltis, ji išdžiūsta arba sušąla.
Tikslas – kad iki įšalo skiltelė gerai įsišaknytų, bet virš žemės dar neišlįstų.
Kada tai būna Lietuvoje
Svarbiausias orientyras – maždaug 3–4 savaitės iki pastovaus dirvos įšalimo. Tiek laiko reikia, kad susiformuotų šaknys.
Antras orientyras – dirvos temperatūra sodinimo gylyje. Kai ji nukrenta iki maždaug +8…+10 °C, laikas sodinti. Paprastas termometras, įkištas į žemę 5–7 cm gylyje ryte, pasako daugiau nei bet kuris kalendorius.
Lietuvoje dažniausiai tai būna spalio pradžia–vidurys, o šiltesniais rudenimis ir pajūryje česnaką sėkmingai sodina net spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje.
O kaip mėnulio kalendorius?
Daugelis renkasi „palankias“ dienas pagal mėnulį. Tik verta žinoti, kad skirtingi kalendoriai net tam pačiam mėnesiui nurodo skirtingas datas, o moksliškai įrodytos naudos tokios datos neturi. Jei mėnulis jums padeda apsispręsti, naudokitės, bet tik kaip papildoma užuomina. Jei „ideali“ diena pataiko po savaitės liūčių ir lysvė panaši į pelkę, sodinimą geriau atidėti.
Kaip pasodinti, kad galvos būtų didelės
Rinkitės pačias geriausias skilteles. Sodinkite tik stambias, kietas, sveikas skilteles be dėmių, pelėsio ir įtrūkimų. Iš smulkios skiltelės didelė galva neužauga.
Galvas skaidykite prieš pat sodinimą. Jei suskaidysite iš anksto, dugnelis apdžiūsta, o būtent iš jo auga šaknys. Stenkitės jo nepažeisti.
Pasirinkite saulėtą vietą. Česnakui reikia šviesos ir puri, laidi vandeniui dirva. Žemumos, kur po lietaus ar tirpstant sniegui stovi vanduo, netinka: drėgmės perteklius yra dažniausia puvimo priežastis.
Atsižvelkite į sėjomainą. Nesodinkite česnako toje pačioje vietoje kelerius metus iš eilės ir po svogūnų. Geri pirmtakai – agurkai, cukinijos, ankštiniai, ankstyvieji kopūstai.
Laikykitės atstumų. Tarp skiltelių palikite apie 10 cm, tarp eilių – 20–25 cm. Taip augalai turi pakankamai vietos ir šviesos.
Nesodinkite per sekliai. Virš skiltelės viršūnės turi būti maždaug 4–6 cm žemės. Lengvoje smėlingoje dirvoje galima šiek tiek giliau, sunkioje molingoje – sekliau.
Kokį česnaką sodinti
Sodinti geriausia savo užaugintą arba iš vietinių augintojų pirktą žieminį česnaką. Jis jau prisitaikęs prie mūsų žiemų. Parduotuvėje parduodamas importinis česnakas dažnai būna vasarinių veislių, atvežtas iš šiltesnių kraštų, o kartais ir apdorotas, kad nedygtų. Toks česnakas gali neperžiemoti arba užauginti tik smulkias galvutes.
Jei savo sodinamosios medžiagos neturite, ieškokite turguje ar pas ūkininkus žieminių veislių, kurios turi standų stiebą centre. Tai vienas iš požymių, kad česnakas žieminis.
Prieš sodinimą skilteles kai kas pamirko silpname kalio permanganato ar druskos tirpale. Tai nėra privaloma, bet padeda atsikratyti dalies paviršinių ligų sukėlėjų. Svarbiausia, kad po mirkymo skiltelės nepradėtų pūti: sodinkite jas tą pačią dieną.
Klaida, kurią daro beveik visi
Skiltelių nespauskite į žemę jėga. Įspaudžiant į tankią dirvą lengva pažeisti dugnelį, o po juo susidaro sutankėjęs sluoksnis, pro kurį šaknims sunku prasiskverbti. Geriau išdarykite duobutę ar vagelę reikiamo gylio, atsargiai įstatykite skiltelę dugneliu žemyn ir užberkite žeme.
Šviežio mėšlo prieš pat sodinimą neberkite. Jis skatina ligas ir blogina žiemojimą. Lysvei paruošti tinka gerai perpuvęs kompostas.
Kiek česnako sodinti
Laikantis rekomenduojamų atstumų, viename kvadratiniame metre telpa apie 35–40 skiltelių. Vidutinė šeima, kuri česnaką naudoja kasdien ir dar susideda marinatams, per metus sunaudoja 60–100 galvų, taigi pakanka maždaug 2–3 kvadratinių metrų lysvės. Jei norite kitąmet turėti savo sodinamosios medžiagos, pasodinkite dar kelias eiles daugiau ir vasarą rinkitės pačias didžiausias galvas.
Kai užeina šaltis
Kai orai atšąla ir žemė pradeda šalti, lysvę galima pamulčiuoti sausais lapais, šiaudais ar durpėmis. Ypač tai naudinga, jei žiema būna be sniego. Pavasarį, kai žemė atitirpsta, mulčią nugrėbkite, kad dirva greičiau sušiltų.
Genovaitės taisyklė paprasta: šalta žemė, stambios skiltelės, saulėta lysvė ir jokio stovinčio vandens. Visa kita – tik detalės.
