Vasaros vidurys – tai laikas, kai dauguma žuvų jau baigė savo neršto periodą, tačiau yra keletas rūšių, kurios savo giminę pratęsia būtent vasaros įkarštyje. Liepos mėnuo žvejams yra ypatingas, nes vandens temperatūra pasiekia maksimumą, keičiasi žuvų elgsena, o kai kurios rūšys pradeda aktyvų neršto periodą.
Remiantis oficialiais šaltiniais ir žvejybos taisyklėmis, vasaros viduryje neršiančių žuvų žvejyba turi savo ypatumus. Šiame straipsnyje apžvelgsime penkias žuvų rūšis, kurios neršia liepos mėnesį Lietuvos vandens telkiniuose, bei pateiksime vertingų patarimų, kaip sėkmingai žvejoti šiuo metų laiku laikantis visų taisyklių ir prisidedant prie žuvų išteklių išsaugojimo.
Karpis – karštą vasarą mėgstantis vandens gyventojas
Karpis (Cyprinus carpio) – viena iš nedaugelio žuvų rūšių, kurių nerštas gali tęstis iki liepos mėnesio. Karpiai pradeda neršti, kai vandens temperatūra pasiekia optimalią 18-20°C ribą, o tai Lietuvos klimato sąlygomis dažnai sutampa su birželio pabaiga ir liepos pradžia.
Karpių nerštas vyksta grupėmis, kai vieną patelę lydi keli patinai. Jie renkasi seklius, vandens augalais apaugusius plotus, kur ikrai prilimpa prie augalų. Neršto metu karpiai tampa aktyvūs ir triukšmingi, nerštas dažnai prasideda saulei nusileidus ir tęsiasi naktį. Po neršto karpiai aktyviai ieško maisto, todėl liepos mėnuo yra puikus laikas juos gaudyti. Patyrę žvejai žino, kad karpius geriausia žvejoti anksti ryte arba vėlyvą vakarą, naudojant augalinės kilmės masalus – kukurūzus, žirnius ar specialius boilius. Žvejojant karštą vasaros dieną, verta rinktis gilesnio vandens vietas, kur karpiai slepiasi nuo karščio.
Karosas – seklių vandenų vasaros neršėjas
Karosas (Carassius carassius) – itin atspari žuvis, kuri neršia vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje. Nerštas dažniausiai vyksta trim etapais ir gali tęstis net du mėnesius, apimdamas ir liepos pradžią. Karosai mėgsta nerštui rinktis seklius, gerai įšilusius, vandens augalais apaugusius vandens telkinių pakraščius.
Karosų patelės ikrus išlieja ant vandens augalų stiebų, o jų nerštas dažnai pastebimas šiltomis pavakarėmis, kai galima stebėti jų pliuškenimąsi tarp meldų ar švendrynuose. Vasaros įkarštyje, kai vandens temperatūra pakyla iki 17-18°C, karosai tampa itin aktyvūs. Žvejojant karosus liepos mėnesį, rekomenduojama rinktis plūdinę meškerę ir naudoti augalinius ar gyvūninius masalus – sliekus, tešlą ar kukurūzus. Įdomu tai, kad karštomis vasaros dienomis karosai dažnai pakyla arčiau vandens paviršiaus, todėl masalą verta nuleisti apie 10 cm nuo paviršiaus, o ne prie dugno kaip įprasta vėsesniu metų laiku.
Šamas – didžiausias Lietuvos vandenų gyventojas
Šamas (Silurus glanis) – didžiausia Lietuvos gėlųjų vandenų žuvis, kurios nerštas prasideda, kai vandens temperatūra pasiekia 18-19°C. Lietuvoje tai dažniausiai įvyksta birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Šamai neršia poromis, o jų nerštas turi unikalių ypatybių.
Upėse šamai neršia negiliuose, gerai įšilusiuose ruožuose be tėkmės, dažnai užliejamose pievose, kur gausu vandens augalų. Ežeruose ir tvenkiniuose šamo patelė ikrus išlieja į grunte tarp šaknų išraustą duobutę. Įdomu tai, kad šamų patinai po apvaisinimo saugo dėtį, kol išsirita mailius. Tai rodo išskirtinį šamų rūpinimąsi palikuonimis, kas nėra labai būdinga daugeliui kitų žuvų rūšių. Šamai neršto metu tampa itin teritoriški ir agresyviai gina savo neršto vietas. Žvejams verta žinoti, kad vasaros naktys – geriausias metas šamų žvejybai, nes būtent tada jie aktyviausi. Masalui tinka gyvos žuvelės arba sliekai, o žvejoti verta iš valties arba nuo kranto vietose, kur yra gilesnės duobės.
Karšis – vasaros pradžios neršėjas
Karšis (Abramis brama) – populiari karpinių šeimos žuvis, kurios nerštas paprastai prasideda gegužės mėnesį, tačiau dažnai tęsiasi ir į birželio pradžią, o vėsesnėmis vasaromis gali užsitęsti net iki liepos pradžios. Karšių nerštas priklauso nuo vandens temperatūros, kuri turėtų pasiekti apie 20°C.
Karšiai neršia viena ar keliomis porcijomis, dažniausiai ant vandens augalų žolėtose seklumose, negiliose įlankose. Nerštas vyksta triukšmingai, garsiai pliaukšint. Pirmiausia išneršia stambieji karšiai, paskui – mažesni. Vasaros įkarštyje, jau po neršto, karšiai tampa aktyvūs ir žvejams lengviau pagaunami. Jie mėgsta gilesnio vandens vietas, kur yra dumblėtas gruntas ir vandens augalija. Geriausiu metu žvejoti karšius laikomas ankstyvas rytas arba vėlyvas vakaras. Masalui rekomenduojama naudoti sliekus, musių lervas arba specialius mišinius su medumi. Žvejojant karšius svarbu atsiminti, kad jie yra labai atsargūs, todėl reikia žvejoti tyliai ir vengti staigių judesių.
Ešerys – vasaros karščio strategas
Nors ešeriai (Perca fluviatilis) pagrindinį nerštą baigia gegužės pradžioje, tačiau vasaros įkarštyje jie demonstruoja antrąjį aktyvumo piką. Kai vandens temperatūra pasiekia aukščiausią tašką liepos mėnesį, ešeriai keičia savo elgseną ir formuoja naujus medžioklės maršrutus.
Lietuvos vandens telkiniuose ešeriai vasarą persikelia į gilesnio ir vėsesnio vandens zonas, kur formuoja būrius. Ešerių žvejyba liepos mėnesį tampa techniškai sudėtingesnė, tačiau ne mažiau įdomi. Geriausias metas žvejoti – ankstyvas rytas arba vėlyvas vakaras, kai vanduo dar nėra stipriai įkaitęs. Masalui labiausiai tinka nedidelės blizgės, vobleriai ar mikromasalai – guminės žuvelės ir krevetės. Po neršto ešerių kibimas šiek tiek pagerėjęs susilpnėja, bet vėl atsinaujina nuo liepos mėnesio. Šiltuoju metų laiku ešeriai itin gerai reaguoja į mažus guminukus (3-4 cm), kurių spalva parenkama priklausomai nuo vandens telkinio ir oro sąlygų.
Vasaros žvejybos technikų pritaikymas
Vasaros įkarštyje, kai dauguma žuvų keičia savo įpročius dėl neršto ar pakilusios vandens temperatūros, svarbu atitinkamai pritaikyti žvejybos technikas. Ankstyvos rytinės ir vėlyvos vakarinės valandos tampa produktyviausiu žvejybos laiku, nes tada vanduo būna vėsesnis, o žuvys – aktyvesnės.
Dėl padidėjusio vandens skaidrumo vasarą žuvys tampa atsargesnės, todėl verta naudoti plonesnę valą, mažesnius kabliukus ir natūralesnius masalus. Feeder žvejybos technika tampa ypač efektyvi, nes leidžia masalą pristatyti tiksliai į norimą vietą ir nepabaidyti žuvų. Taip pat verta eksperimentuoti su įvairiais aromatizatoriais, nes vasaros įkarštyje žuvys dažnai reaguoja į intensyvesnius kvapus, ypač po neršto periodų, kai aktyviai ieško maisto. Žvejojant vasarą visada stebėkite oro sąlygas – oras turi didelę įtaką žuvų aktyvumui, o liepos mėnesį žuvys geriausiai kimba, kai oras nėra pernelyg karštas.
Žvejybos etika ir taisyklės vasaros metu
Žvejojant vasaros įkarštyje, itin svarbu laikytis galiojančių žvejybos taisyklių ir etikos principų. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ribotą žuvų kiekį: 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus lydekų, sterkų ir kitų vertingų žuvų, o bendras laimikio svoris negali viršyti 5 kg (Kuršių mariose – 7 kg).
Svarbu atminti, kad neršiančių žuvų žvejyba yra draudžiama arba ribojama, nes tai užtikrina natūralų žuvų populiacijos atsinaujinimą. Nors vasaros metu daugumos žuvų neršto draudimo laikotarpiai jau būna pasibaigę, žvejai turėtų išlikti atsakingi ir atkreipti dėmesį į sugaunamas žuvis – jei pastebima, kad žuvis dar nebaigusi neršto, ją rekomenduojama atsargiai paleisti atgal į vandens telkinį. Sugavus žuvis, kurios nėra numatytos laimikyje, jas reikia kuo skubiau ir atsargiau paleisti. Taip pat svarbu rūpintis aplinka – nepalikti šiukšlių, nelaužyti pakrančių augalijos ir gerbti kitus žvejus, palaikant ramią atmosferą vandens telkinio pakrantėje.
Optimali žvejybos įranga vasaros karščiui
Vasaros įkarštyje žvejybos įranga turi būti pritaikyta tiek prie besikeičiančios žuvų elgsenos, tiek prie oro sąlygų. Žvejai turėtų pasirūpinti lengvais, kvėpuojančiais drabužiais, kurie apsaugotų nuo saulės spindulių, bei galvos apdangalu ir kokybiškai UV spindulius blokuojančiais akiniais.
Žvejybos įrankiai taip pat turėtų būti atitinkamai parinkti. Vasaros metu žuvys tampa atsargesnės, todėl verta naudoti plonesnę valą (0,16-0,22 mm), mažesnius kabliukus ir natūralesnius masalus. Jei žvejojama plūdine sistema, reikėtų rinktis jautresnę plūdę, nes žuvys dažnai atsargiau čiumpa masalą. Spininguotojams rekomenduojama naudoti lengvus masalus, kurie lėčiau grimzta – tai leidžia ilgiau išlaikyti masalą žuvų maitinimosi zonoje. Taip pat svarbu turėti kokybišką graibštą su guminiu tinkleliu, kad būtų galima saugiai ištraukti žuvį iš vandens, ypač jei ketinate ją paleisti. Nepamirškite pasiimti pakankamai geriamo vandens, nes vasaros karštis gali sukelti dehidrataciją.
Vasaros žvejyba – tai puikus laikas mėgautis gamta ir siekti gero laimikio, tačiau tik atsakingas žvejys, gerbiantis gamtą ir laikantis taisyklių, gali užtikrinti, kad ir ateities kartos galės džiaugtis žvejybos malonumais mūsų vandens telkiniuose. Linkime jums sėkmingos ir atsakingos žvejybos vasaros įkarštyje!
