Lietuvos ežerai ir upės vasaros metu vilioja atsigaivinti, tačiau už šio malonumo slypi rimta tiesa – skendimas išlieka viena didžiausių problemų mūsų šalyje. Pagal skendimų skaičių Lietuva yra viena pirmaujančių Europos Sąjungoje, kur milijonui gyventojų tenka net 52 skenduoliai, kai ES vidurkis yra vos 12. Palyginimui: Liuksemburge milijonui gyventojų tenka tik 2 nuskendę žmonės. 2024 metais Lietuvoje jau nuskendo 93 asmenys, tarp jų – 2 vaikai.
Kai kalbame apie vaikų saugumą vandenyje, nėra geresnio būdo užtikrinti jų saugumą nei plaukimo pamokos. Nebūtina, kad vaikas mokėtų plaukti sudėtingais stiliais ar atlikti įmantrius posūkius po vandeniu – svarbiausia, kad gebėtų iškilti į paviršių, išsilaikyti vandenyje, plūduriuoti ir nuplaukti iki vietos, kur gali atsistoti ar už ko nors užsikabinti. Šie įgūdžiai gali išgelbėti gyvybę.
Kada pradėti plaukimo pamokas?
Daugelis tėvų klausia: kada geriausia pradėti mokyti vaiką plaukti? Ekspertai sutinka, kad vaikai paprastai neturi pažintinių gebėjimų, reikalingų efektyviai mokytis plaukti, kol jiems nesukanka maždaug 4 metai. Jiems reikia sugebėti klausytis, sekti nurodymus ir įsiminti tai, ko išmoko. Kai kurie vaikai gali būti pasirengę anksčiau, tačiau dauguma pasiekia šį lygį apie ketvirtuosius gyvenimo metus.
Tai nereiškia, kad plaukimo pamokos jaunesniems vaikams yra nenaudingos. Priešingai – jaunesni vaikai gali išmokti tam tikrų įgūdžių, kurie gali būti naudingi, jei jie atsitiktinai įkristų į vandenį, pavyzdžiui, grįžti prie baseino krašto. Lietuvoje veikiančios plaukimo mokyklos priima vaikus nuo 3 metų amžiaus ir pabrėžia, kad kuo anksčiau vaikai pradeda mokytis plaukti, tuo geriau formuojasi plaukimo įgūdžiai, stiprėja imunitetas ir gerėja bendra sveikatos būklė.
Saugumas – svarbiausia
Baseinas ar paplūdimys, kuriame vaikai mokosi plaukti, privalo būti saugus. Tai skamba akivaizdu, tačiau saugumo negalima tiesiog numanyti – būtina tai patikrinti patiems. Vieta turėtų būti švari ir gerai prižiūrima. Ten turėtų dirbti gelbėtojai, kurie nedalyvauja mokyme (nes mokytojai negali vienu metu stebėti visų).
Deja, Lietuvoje trūksta tinkamų baseinų – tai pripažįsta ir plaukimo specialistai, ir valdžios atstovai. Šalyje veikia tik apie 55 baseinai įvairiose savivaldybėse, o kai kuriose savivaldybėse nėra nė vieno. Net 33 savivaldybės neturi plaukimo baseinų. Pagal veikiančių baseinų skaičių Lietuva 20 kartų atsilieka nuo ES valstybių vidurkio. Ypač sudėtinga situacija sostinėje Vilniuje, kur baseinų infrastruktūra nepakankama.
Mokytojai – jūsų vaikų saugumo garantas
Mokytojai turėtų būti kvalifikuoti. Vėlgi, tai atrodo akivaizdu, bet ne visada taip yra. Tėvai turėtų pasidomėti, kaip mokomi ir vertinami mokytojai, ir ar jie dirba pagal kokios nors patikimos organizacijos gaires. Lietuvoje veikia projektas „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje”, kurį koordinuoja Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuras ir finansuoja Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Šiame projekte dirba kūno kultūros ir sporto specialistui keliamus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys treneriai, turintys ne mažesnę nei 3 metų mokymo plaukti patirtį. Tėvai, rinkdamiesi plaukimo mokyklą, turėtų domėtis trenerių kvalifikacija ir patirtimi, nes nuo to priklauso mokymosi kokybė ir vaiko saugumas. Geras mokytojas ne tik supranta plaukimo techniką, bet ir žino, kaip dirbti su skirtingų amžiaus grupių vaikais, kaip įveikti jų baimes ir kaip išlaikyti jų susidomėjimą.
Mokymosi programa ir progresas
Turėtų būti aiški mokymo programa ir progresija, o vaikai turėtų būti suskirstyti pagal savo gebėjimus. Paprastai plaukimo pamokos progresuoja nuo pripratimo prie vandens iki įvairių plaukimo stilių įvaldymo. Vaikai pradeda nuo paprastų pratimų – kvėpavimo, gulėjimo vandenyje, ir palaipsniui pereina prie keturių pagrindinių plaukimo būdų: peteliškės, nugara, krūtine ir krauliu.
Lietuvoje veikiančios plaukimo mokyklos akcentuoja, kad kiekvieno vaiko rezultatai yra individualūs ir priklauso nuo įvairių veiksnių: amžiaus, pamokų lankymo dažnumo (1 arba 2 kartai per savaitę), fizinių gebėjimų ir motyvacijos. Jau po pirmųjų plaukimo pamokų vaikai nebijo vandens, žino, kaip saugiai elgtis vandenyje, atlieka kvėpavimo pratimus virš vandens ir po vandeniu. Po pirmojo mokymo sezono vaikai įgauna gerus plaukimo, nėrimo ir šuolio įgūdžius.
Tėvų dalyvavimas mokymosi procese
Tėvai turėtų turėti galimybę stebėti bent dalį pamokos. Turėtumėte patys matyti, kas vyksta klasėje. Ne visada naudinga ar padeda tėvams būti šalia visą laiką, nes tai gali blaškyti vaikus, tačiau turėtumėte turėti galimybę stebėti bent pamokos pradžią ir pabaigą. Daugelyje Lietuvos baseinų yra įrengti stebėjimo langai ar platformos.
Remiantis Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro apklausa, net 91 proc. tėvų nori, kad jų vaikams mokykloje vyktų privalomos plaukimo pamokos. Tačiau realybė tokia, kad daugelis vaikų neturi galimybės lankyti tokias pamokas dėl baseinų trūkumo, sudėtingo susisiekimo ar kitų priežasčių. Todėl tėvų aktyvus įsitraukimas į vaikų plaukimo mokymą tampa dar svarbesnis.
Plūduriavimo priemonės – pagalba ar kliūtis?
Plūduriavimo priemonės turėtų būti naudojamos apgalvotai. Yra daug diskusijų apie „burbulų” ar kitų plūduriavimo priemonių naudojimą, padedant vaikams mokytis plaukti. Jos gali būti labai naudingos, užtikrinant vaikų saugumą pradžioje ir padedant jiems išmokti tinkamos padėties ir plaukimo mechanikos, užuot františkai plaukus, bandant išlikti paviršiuje. Tačiau jei jos naudojamos, pamokos turėtų būti sukurtos taip, kad palaipsniui mažėtų priklausomybė nuo jų.
Lietuvos plaukimo federacijos duomenimis, per 7 metus mokant vaikus plaukti, iš daugiau nei 15 tūkst. mokinių taisyklingai plaukti išmoko tik apie pusė. Toks rezultatas rodo, kad plaukimo mokymo metodika ir priemonės turi būti atidžiai parinktos ir pritaikytos kiekvienam vaikui individualiai. Plūduriavimo priemonės gali būti naudingos pradžioje, bet ilgainiui svarbu nuo jų atsisakyti, kad vaikas išmoktų savarankiškai plaukti.
Baimė vandeniui – ne priežastis atsisakyti pamokų
Bijoti vandens nėra priežastis nesimokyti plaukti ar nutraukti plaukimo pamokas. Bijoti vandens yra įprasta ir normalu, o kai kurie vaikai bijo labiau nei kiti. Nors nenorite versti vaiko daryti kažko, ko jis bijo, tačiau pasiduoti taip pat nėra gera mintis. Pradėkite labiau palaipsniui, su daug teigiamo pastiprinimo. Plaukimo mokytojas turėtų būti pasirengęs padėti.
Lietuvoje vis daugėja plaukimo mokyklų, kurios siūlo individualias pamokas vaikams, turintiems vandens baimę. Tokios pamokos leidžia treneriui skirti visą dėmesį vienam vaikui, padedant jam įveikti baimę žaisminga forma. Pavyzdžiui, „Plaukimo šeima”, didžiausia plaukimo mokykla Lietuvoje, akcentuoja, kad po jų pamokų vaikai „atsikrato baimių, susitiprėja, tampa sveikesni”.
Net geri plaukikai gali skęsti
Vien tai, kad vaikas moka plaukti, nereiškia, kad jis negali nuskęsti. Vaikai gali pavargti, susižeisti, įstrigti, užsikabinti ar pasimesti. Net stiprūs plaukikai gali patekti į bėdą. Nors plaukimo pamokos padeda išgelbėti gyvybes, vaikai visada, visada turėtų būti prižiūrimi prie vandens ir turėtų dėvėti gelbėjimosi liemenes plaukiojant valtimis ir užsiimant kitomis vandens sporto šakomis.
Lietuvoje skendimų statistika rodo, kad dažnai skęstama dėl neatsargaus elgesio išgėrus, savo jėgų pervertinimo, pavojų ignoravimo. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narų teigimu, lietuviai linkę pervertinti savo galimybes vandenyje. Todėl net ir gerai plaukiantys vaikai visada turi būti prižiūrimi suaugusiųjų, o tėvai turėtų mokyti vaikus nesipuikuoti ir nerizikuoti prie vandens.
Plaukimo pamokų nauda siekia toliau nei sauga
Nors pagrindinė plaukimo pamokų nauda yra saugumas, yra ir daug kitų privalumų. Plaukimas yra puikus būdas stiprinti raumenų jėgą, ištvermę ir bendrą fizinę būklę. Tai taip pat gali pagerinti koordinaciją ir judesių kontrolę. Be to, plaukimas yra puikus būdas išleisti energiją ir gali padėti vaikams geriau miegoti.
Lietuvos sporto mokyklos pabrėžia, kad plaukimas laikomas viena sveikiausių sporto šakų, nes judant vandenyje yra mažai apkraunami sąnariai. Be to, vandens temperatūra ir spaudimas skatinančiai veikia medžiagų apykaitą dėl intensyvesnio šilumos atidavimo. Plaukimas padeda subalansuoti augančio vaiko fizinius rodiklius – ūgį ir svorį, gerina imunitetą, stiprina širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemas, lavina kvėpavimą, raumenis, laikyseną.
Plaukimo pamokų pasirinkimas: į ką atkreipti dėmesį
Renkantis plaukimo pamokas savo vaikui Lietuvoje, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius. Pirma, įsitikinkite, kad pamokos yra pritaikytos jūsų vaiko amžiui ir gebėjimams. Antra, patikrinkite, ar mokytojai turi tinkamą kvalifikaciją ir patirtį. Trečia, įvertinkite mokymo aplinką, kad įsitikintumėte, jog ji yra saugi ir tinkama mokymuisi.
Lietuvoje veikia keletas plaukimo mokymo projektų ir programų. Pavyzdžiui, projektas „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje”, kuriame dalyvauja mokiniai iš daugiau nei 20 Lietuvos miestų ir rajonų. Taip pat veikia įvairios privačios plaukimo mokyklos, siūlančios tiek grupines, tiek individualias pamokas. Svarbu išsiaiškinti, ar plaukimo pamokos vyksta reguliariai, ar yra galimybė tęsti mokymąsi po pradinio kurso, ir kokie yra trenerių kvalifikaciniai reikalavimai.
Mokėjimas plaukti Lietuvoje nėra tik svarbus įgūdis, bet ir gali būti gyvenimą gelbstinti patirtis mūsų ežerų ir upių šalyje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pagal skendimų skaičių yra viena pirmaujančių ES šalių, ypač svarbu, kad kuo daugiau vaikų mokėtų plaukti ir saugiai elgtis vandenyje.
Nors Lietuvoje trūksta baseinų infrastruktūros, o daugeliui vaikų plaukimo pamokos vis dar nėra prieinamos, situacija po truputį gerėja. Statomi nauji baseinai, vykdomi mokymo plaukti projektai, į plaukimo svarbą atkreipia dėmesį ir politikai, ir visuomenė. Suteikdami savo vaikui galimybę išmokti plaukti, jūs ne tik didinate jo saugumą vandenyje, bet ir atveriате duris į pasaulį, pilną malonių vandens veiklų, kurias jis galės mėgautis visą gyvenimą.
