Šiandien vėl atsikėlėme į lietingą, vėjuotą ir neįprastai vėsų liepos rytą. Žvilgsnis pro langą kelia klausimą – ar tikrai kalendoriuje vasara? Žalios spalvos lapai medžiuose ir žydinčios gėlės liudija, kad taip, tačiau termometro rodmenys ir nuolatinis lietaus barbenimas į langus verčia suabejoti. Ši situacija tampa vis įprastesne Lietuvoje, kai mūsų vasaros dienos vis dažniau primena rudenišką orą, sukeldamos ne tik nuotaikos pokyčius, bet ir praktinių nepatogumų atostogautojams, žemdirbiams bei visiems, kas planuoja laiką lauke.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys rodo, kad pastaraisiais metais vidurvasario laikotarpiu lietingų dienų skaičius išaugo, o vidutinė temperatūra kartais nukrenta net 5-7 laipsniais žemiau įprastos normos. Meteorologai pastebi, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais vis dažniau dominuoja iš Atlanto atkeliaujančios drėgnos oro masės, atnešančios ne tik lietų, bet ir gana vėsų orą. Šis fenomenas turi mokslinį paaiškinimą, ir svarbiausią vaidmenį čia atlieka unikalus atmosferos reiškinys, kuris lemia ilgalaikius orų pokyčius Baltijos regione.
Užsikirtęs atmosferos srautas – kas tai?
Orų ekspertai išskiria ypatingą reiškinį, vadinamą „užsikirtusiu atmosferos srautu” arba „Omega bloku”. Šis pavadinimas kilo dėl ypatingo oro srauto formos, primenančios graikišką omega (Ω) raidę, kai žiūrima į meteorologinį žemėlapį. Faktiškai tai yra atmosferos blokavimo reiškinys, kai aukšto slėgio zona yra įstrigusi tarp dviejų žemo slėgio zonų, ir ši konfigūracija išlieka stabili ilgesnį laiką – nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Įprastomis sąlygomis oro masės juda iš vakarų į rytus, atnešdamos į Lietuvą besikeičiančias oro sąlygas. Tačiau susiformavus „Omega blokui”, ši įprasta oro cirkuliacija sutrinka, ir vienodos oro sąlygos gali užsitęsti neįprastai ilgai. Jei Lietuva patenka į žemo slėgio zoną, tai gali reikšti ištisas savaites lietaus ir vėsaus oro – vasarą turime rudeniškas oro sąlygas, nors kalendorius rodo vidurvasarį.
Klimato kaitos poveikis Lietuvos vasaroms
Klimatologai pastebi, kad klimato kaita keičia ne tik bendrą temperatūrų vidurkį, bet ir atmosferos cirkuliacijos modelius. Vis dažniau Europoje susidaro meridianiniai procesai, kai oro pernaša vyksta ne įprasta kryptimi iš vakarų į rytus, bet iš šiaurės į pietus ir atvirkščiai. Ši tendencija lemia, kad į Lietuvą įsiveržia kontrastingos oro masės – vasarą netikėtai atkeliauja tropinės oro masės su karščio bangomis, o žiemą – arktinės oro masės.
Tokių procesų aktyvėjimas daro vasaros orus vis sunkiau nuspėjamus, o tai tampa iššūkiu ne tik sinoptikams, bet ir paprastiems žmonėms, planuojantiems savo veiklas. Ryškiausias tokių permainų pavyzdys – kai vidurvasarį termometro stulpelis nukrenta iki 14-16 laipsnių šilumos, lyja ir pučia stiprus vėjas, o žmonės priversti iš spintų traukti rudeninius drabužius.
„Omega bloko” mechanizmas ir poveikis
„Omega blokas” formuojasi, kai aukštai atmosferoje esantis oro srautas, vadinamas sraujyme, pradeda vingiuoti kaip upė, užuot tekėjęs tiesiai. Stiprūs vėjai sraujymėje gali išlinkti ir sudaryti kilpas, sulėtindami srovę ir priversdami žemo slėgio zonas prie Žemės paviršiaus judėti nenuspėjamai.
Kai Baltijos regionas atsiduria tokio „Omega bloko” žemo slėgio zonoje, o aukšto slėgio sistema užstringa pietinėje ar vakarinėje Europos dalyje, susidaro situacija, kai šiltas ir sausas oras lieka užblokuotas toliau nuo mūsų, o į Lietuvą iš Atlanto nuolat plūsta drėgnos ir vėsios oro masės. Šis mechanizmas gali veikti savaitėmis, sukeldamas ilgą lietingą periodą net vasaros viduryje.
Ar galima numatyti šias užsitęsusias lietingas vasaras?
Meteorologams vis dar sudėtinga tiksliai prognozuoti „Omega bloko” formavimąsi ir jo trukmę ilgesniam laikotarpiui. Šiuolaikiniai meteorologiniai modeliai gali pakankamai tiksliai numatyti orus 3-5 dienoms į priekį, tačiau ilgesnės prognozės lieka iššūkiu dėl atmosferos dinamikos sudėtingumo.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais ir patobulintais skaitmeniniais modeliais, stengiasi pagerinti ilgalaikių prognozių tikslumą. Tačiau net ir su pažangiausiais instrumentais, atmosferos blokavimo reiškiniai išlieka sunkiai nuspėjami, o jų trukmė – dar sunkiau prognozuojama.
Kaip prisitaikyti prie nenuspėjamų vasaros orų?
Rudeniškai vasarai tapus vis dažnesniu reiškiniu, lietuviai turi prisitaikyti prie naujų realijų. Turizmo sektorius jau dabar siūlo lankstesnes atostogų planavimo galimybes, o ūkininkai renkasi atsparesnes augalų veisles. Namų ūkiuose žmonės taip pat prisitaiko – net vasaros metu namuose laiko paruoštus šiltesnius drabužius, o išvykoms gamtoje visada pasiruošia atsarginius planus.
Klimatologai rekomenduoja planuojant vasaros veiklas visada turėti „planą B” patalpose, ypač rengiant šventes ar kitus svarbius renginius. Taip pat patariama sekti ne tik artimiausių dienų, bet ir ilgalaikes orų prognozes, kurios, nors ir nėra visiškai tikslios, gali duoti bendrą supratimą apie būsimas tendencijas.
Ar rudeninės vasaros taps nauja norma?
Pasaulio meteorologijos organizacijos duomenimis, atmosferos cirkuliacijos pokyčiai, susiję su klimato kaita, greičiausiai tęsis ir ateityje. Tai reiškia, kad nenormalūs oro reiškiniai, tokie kaip „Omega blokas”, gali tapti dažnesni. Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad XXI amžiaus viduryje Baltijos regione vasaros gali tapti ne tik šiltesnės bendru vidurkiu, bet ir labiau nepastovios, su kontrastingais karščio periodais ir vėsesniais lietingais laikotarpiais.
Vis dėlto, klimato mokslas vis dar tobulėja, ir tikslios ilgalaikės prognozės išlieka sudėtingos. Viena aišku – tradicinis lietuviškas vasaros įsivaizdavimas, kai tris mėnesius šilta ir sausa, turi būti peržiūrėtas. Prisitaikymas prie kintančių sąlygų tampa būtinybe kiekvienam.
„Omega bloko” fenomenas, kai atmosferos srautai užsikerta ir sukuria ilgalaikius orų periodus, atskleidžia, kodėl mūsų vasaros kartais taip primena rudenį. Šis reiškinys nėra naujas, tačiau dėl klimato kaitos jis tampa vis dažnesnis ir intensyvesnis. Lietuvos geografinė padėtis tarp Baltijos jūros ir žemyninės Europos dalies dar labiau didina mūsų jautrumą tokiems atmosferos cirkuliacijos pokyčiams.
Nors ir kaip norėtume stabilios ir šiltos vasaros, turime pripažinti, kad gamta turi savo taisykles, o mūsų klimatas keičiasi. Galbūt vietoj nusivylimo dėl lietingos ir vėsios vasaros vertėtų rasti naujų būdų džiaugtis tuo, ką turime – juk lietuviška gamta graži visais metų laikais, net kai vasarą netikėtai apsilanko ruduo.
