Ryto ritualas milijonams žmonių visame pasaulyje prasideda nuo aromatingos kavos puodelio. Šis kasdieninis malonumas daugeliui suteikia ne tik žvalumo, bet ir komforto jausmą. Tačiau nuomonės apie kavą ir jos poveikį sveikatai dažnai skiriasi – vieni ją šlovina kaip naudingą gėrimą, kiti įspėja apie galimus pavojus. Kodėl iki šiol sukasi tiek daug mitų apie šį populiarų gėrimą?
Kava yra vienas labiausiai tyrinėtų gėrimų pasaulyje, o moksliniai tyrimai nuolat papildo žinias apie jos poveikį organizmui. Pažvelkime atidžiau į populiariausius mitus ir faktus apie kavą, kad galėtume mėgautis šiuo gėrimu sąmoningai ir atsakingai, žinodami tiek galimą naudą, tiek ir riziką.
3 mitai apie kavą
Kava sukelia priklausomybę kaip narkotikai
Dažnai girdime, kad kava sukelia tokią pat stiprią priklausomybę kaip narkotikai. Tačiau ar iš tiesų taip yra?
Nors kofeinas tikrai gali sukelti įprotį, medicininiu požiūriu tai nėra prilyginama stipriai priklausomybei. Tyrimai rodo, kad nutraukus kavos vartojimą, abstinencijos simptomai dažniausiai būna trumpalaikiai ir nesunkūs – galvos skausmas, mieguistumas ar dirglumo pojūtis. Šie pojūčiai paprastai trunka neilgai ir savaime praeina.
Tiesa ta, kad kofeinas veikia centrinę nervų sistemą, blokuodamas adenozino receptorius, dėl ko jaučiame budrumą. Reguliariai vartojant kofeiną, organizmas prie to pripranta. Nutraukus vartojimą, kūnas turi prisitaikyti prie pasikeitusios būsenos, todėl ir kyla laikini nemalonūs pojūčiai. Tačiau tai negali būti lyginama su tikra priklausomybe, kuri apima daug sudėtingesnius fiziologinius ir psichologinius procesus.
Kava dehidratuoja organizmą
Dar vienas paplitęs mitas – kava sukelia dehidrataciją. Šis įsitikinimas kilo dėl to, kad kofeinas turi diuretinį poveikį – jis skatina šlapimo išsiskyrimą.
Naujausi tyrimai šį mitą paneigia. Mokslininkai nustatė, kad saikingas kavos vartojimas neprisideda prie dehidratacijos. Nors kofeinas iš tiesų turi diuretinį poveikį, tačiau jis nėra toks stiprus, kaip manyta anksčiau. Be to, kava daugiausia susideda iš vandens, taigi ji skaičiuojama į bendrą suvartojamų skysčių kiekį.
Įdomu tai, kad jei žmogus nuolat vartoja kofeiną, jo organizmas adaptuojasi ir diuretinis poveikis sumažėja. Todėl reguliariai geriantys kavą žmonės patiria dar mažesnį diuretinį efektą. Žinoma, svarbu nepamiršti, kad kava neturėtų būti vienintelis skysčių šaltinis, o geriamas vanduo išlieka svarbiausias tinkamos hidratacijos palaikymo būdas.
Kava pavojinga širdžiai
Ilgą laiką buvo manoma, kad kava kenkia širdžiai, didina kraujospūdį ir gali sukelti širdies ligas. Šis mitas kilo iš anksčiau atliktų tyrimų, kurie nustatė, kad išgėrus kavos trumpam pakyla kraujospūdis.
Tačiau naujesni ir išsamesni tyrimai parodė, kad vidutinis kavos kiekis dažniausiai neturi neigiamo poveikio sveikai širdžiai. Priešingai – kai kurie tyrimai atskleidė, kad saikingas kavos vartojimas gali būti susijęs su mažesne širdies ligų rizika.
Harvardo mokslininkų atliktas ilgalaikis tyrimas, kuriame dalyvavo 150 tūkstančių moterų, nerado ryšio tarp kavos vartojimo ir padidėjusio arterinio kraujo spaudimo. Svarbu paminėti, kad poveikis gali būti individualus – kai kuriems žmonėms, ypač jautriems kofeinui ar sergantiems tam tikromis širdies ligomis, kavos vartojimą vertėtų apriboti.
3 faktai apie kavą
Kava yra pagrindinis antioksidantų šaltinis
Nors daugelis kavą sieja tik su kofeinu, mažai kas žino, kad ji yra vienas svarbiausių antioksidantų šaltinių vakarietiškame mitybos racione. Tyrimai rodo, kad kava net sudaro apie 64% viso žmonių suvartojamo antioksidantų kiekio.
Kavoje esantys antioksidantai, tokie kaip chlorogeno ir hidrocinamono rūgštys, efektyviai neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie gali pažeisti svarbias organizmo ląsteles ir paspartinti senėjimo procesus. Šie antioksidantai taip pat padeda kovoti su oksidaciniu stresu, kuris siejamas su daugeliu lėtinių ligų.
Įdomu tai, kad net kava be kofeino išlaiko didžiąją dalį antioksidantų, nors jų kiekis gali būti iki 15% mažesnis nei tradicinėje kavoje. Tai reiškia, kad net ir vengiantys kofeino žmonės gali gauti antioksidantų naudą iš kavos be kofeino.
Kava gali pagerinti protinę veiklą
Daugelis iš mūsų jaučia, kad po kavos puodelio galvojame aiškiau ir esame produktyvesni. Tai nėra tik subjektyvus pojūtis – moksliniai tyrimai patvirtina, kad kofeinas teigiamai veikia smegenų funkcijas.
Kofeinas aktyvina centrinę nervų sistemą, dėl ko didėja budrumas, koncentracija ir trumpalaikė atmintis. Jis blokuoja adenozino receptorius, kurie įprastai sukelia mieguistumą, ir skatina adrenalino išsiskyrimą, kuris didina energijos lygį.
Ilgalaikiai tyrimai taip pat rodo, kad nuolatinis kavos vartojimas gali būti susijęs su mažesne rizika susirgti neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos. Tai aiškinama kavoje esančių antioksidantų apsauginiu poveikiu smegenų ląstelėms ir jų gebėjimu mažinti uždegimą nervų sistemoje.
Saikingas kavos vartojimas siejamas su ilgesne gyvenimo trukme
Vienas įdomiausių faktų – epidemiologiniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie geria kavą saikingai (2-4 puodeliai per dieną), turi mažesnę riziką sirgti kai kuriomis lėtinėmis ligomis ir gali gyventi ilgiau.
Koimbros universiteto atliktas tyrimas, kuriame buvo analizuojami 85 ankstesni tyrimai iš įvairių pasaulio regionų, parodė, kad išgeriant tris puodelius kavos per dieną, vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė pailgėja net 1,84 metų. Ilgaamžiškumo ryšys su kava aiškinamas tuo, kad reguliarus saikingas kavos vartojimas padeda kovoti su biologiniais mechanizmais, kurie su amžiumi natūraliai lėtėja.
Tyrimai taip pat sieja kavos vartojimą su mažesne rizika sirgti II tipo diabetu, kepenų ligomis ir tam tikrų rūšių vėžiu. Svarbu paminėti, kad didžiausia nauda pasireiškia, kai kava vartojama be didelio kiekio cukraus, saldiklių ar riebios grietinėlės.
Kavos poveikis organizmui yra kompleksiškas ir individualus. Moksliniai tyrimai vis labiau patvirtina, kad saikingas kavos vartojimas daugumai žmonių ne tik nekenkia, bet gali būti naudingas sveikatai. Antioksidantai, pagerintos kognityvinės funkcijos ir potencialiai ilgesnė gyvenimo trukmė – visa tai sieja kavą su teigiamu poveikiu sveikatai.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, ir tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Asmenys, turintys tam tikrų sveikatos problemų, ypač susijusių su širdies ir kraujagyslių sistema, prieš reguliariai vartodami kavą turėtų pasitarti su gydytoju.
Kaip ir daugelio dalykų gyvenime, raktas yra saikas. Mėgaukimės kava – tuo malonumu, kurį ji teikia, ir potencialia nauda sveikatai, bet darykime tai sąmoningai ir atsakingai.
