Ruduo ir ankstyvas pavasaris – medžių sodinimo metas. Bet ne kiekvienas medis tinka bet kurioje sodybos vietoje. Kai kurie medžiai, nors ir gražūs, gali pakenkti daržui, vaismedžiams, gėlynams ar net pačiam namui. Tačiau net ir su „užsispyrusiais“ medžiais galima rasti bendrą kalbą, jei žinote, kur juos sodinti.
1. Eglė
Pradėkime nuo gražuolės eglės. Ji sukuria tankų šešėlį, kuriame neišgyvena vaismedžiai ir dauguma dekoratyvinių augalų. Jos šaknų sistema paviršinė ir greitai „išsiurbia“ prieinamą drėgmę, palikdama kaimynams mažai šansų. Be to, nukritę spygliai rūgština dirvą.
Didelė eglė prie namo – ir pavojus: per audrą paviršinės šaknys neišlaiko medžio, ir jis gali griūti ant pastato.
Kaip paversti nauda: eglę sodinkite šiaurinėje sklypo pusėje. Ten ji veiks kaip natūralus ekranas: saugos nuo šiaurės vėjų, sukurs barjerą nuo smalsių žvilgsnių ir triukšmo, o jos šešėlis nekris ant daržo. Nuo namo palikite bent 10–15 metrų atstumą. Po egle puikiai jaučiasi paparčiai, kai kurios melsvės, šilauogės ir rododendrai, kurie mėgsta rūgščią dirvą.
2. Beržas
Beržas – vienas lietuviškiausių medžių, bet sode jis gali būti nepatogus kaimynas. Beržo šaknys plačiai išsiplečia paviršiuje ir išgeria daug vandens: vienas suaugęs beržas per dieną gali išgarinti iki šimto ir daugiau litrų vandens. Todėl daržovės ir vaismedžiai jo šaknų zonoje auga prastai.
Be to, pavasarį beržų žiedadulkės – vienas stipriausių alergenų.
Kaip paversti nauda: beržą sodinkite sklypo pakraštyje, toliau nuo lysvių, arba ten, kur žemė drėgna, net pelkėta. Beržas puikiai sausina drėgnas vietas.
3. Tuopa
Tuopos auga labai greitai, todėl kartais sodinamos kaip greita užuovėja. Bet jų galingos šaknys plačiai plinta ir gali pažeisti pamatus, vandentiekio vamzdžius, kanalizaciją ir takelius. Be to, tuopų mediena trapi, todėl per audras šakos lūžta. O pavasarį moteriškosios tuopos išbarsto daug pūkų.
Kaip paversti nauda: jei norite greitos užuovėjos, rinkitės vyriškas veisles be pūkų ir sodinkite jas toli nuo pastatų, bent 20–30 metrų.
4. Graikinis riešutmedis
Riešutmedis – vertingas medis, bet jo lapai ir šaknys išskiria juglono – medžiagos, kuri slopina daugelio augalų augimą. Po riešutmedžiu ir šalia jo blogai auga pomidorai, bulvės, obelys, braškės ir daugelis kitų augalų.
Kaip paversti nauda: riešutmedį sodinkite atskirai, toliau nuo daržo ir kitų vaismedžių, bent 10–15 metrų. Po juo galima įrengti poilsio vietą – sakoma, kad uodai nemėgsta riešutmedžio kvapo. Jo lapų nedėkite į įprastą kompostą.
Bendra taisyklė
Prieš sodindami bet kurį didelį medį, pagalvokite, koks jis bus po 20–30 metų. Mažas sodinukas užauga į milžiną, kurio šešėlis ir šaknys užima didelę dalį sklypo. Palikite pakankamą atstumą nuo namo, kaimyno tvoros, elektros linijų ir požeminių komunikacijų.
Daržui ir vaismedžiams rinkitės saulėtą sklypo pusę, o didelius medžius sodinkite šiaurėje ir pakraščiuose. Tada jie taps ne problema, o sodybos papuošimu ir užuovėja.