Trys darbai dabar – ir kitąmet riešutmedis duos gerokai daugiau riešutų: senolių išmintis, kuri veikia ilgam

Trys darbai dabar – ir kitąmet riešutmedis duos gerokai daugiau riešutų: senolių išmintis, kuri veikia ilgam
Kaip prižiūrėti graikinį riešutmedį rudenį: lapų tvarkymas, kamieno valymas ir baltinimas, tręšimas, laistymas ir jaunų medžių apsauga nuo šalčio.

Graikinių riešutmedžių Lietuvoje vis daugėja, ypač pietinėje ir vakarinėje dalyje, o šiltėjant klimatui jie dera vis dažniau. Kad riešutmedis gausiai derėtų, jam reikia tinkamos priežiūros prieš žiemą.

Ruduo riešutmedžiui – ne sezono pabaiga, o naujo ciklo pradžia. Šiuo metu medis kaupia maisto medžiagų atsargas ir ruošiasi žiemai. Jei dabar suteiksite jam viską, ko reikia, pavasarį rezultatas nustebins.

1. Sutvarkykite po medžiu

Pirmiausia surinkite visus nukritusius lapus, likusius riešutus ir žaliuosius apvalkalus. Po riešutmedžiu negalima palikti nukritusių lapų ir piktžolių.

Riešutmedžio lapuose ir apvalkaluose žiemoja ligų sukėlėjai, ypač rudosios dėmėtligės (marsoninos), dėl kurios lapai ir riešutai būna dėmėti. Be to, juose yra juglono – medžiagos, kuri slopina kitų augalų augimą. Todėl riešutmedžio lapų nedėkite į įprastą kompostą ir nemulčiuokite jais kitų augalų. Geriausia juos išnešti iš sodo ar kompostuoti atskirai bent dvejus metus.

Sutvarkius žemę po medžiu, ją galima lengvai supurenti, nepažeidžiant paviršinių šaknų.

2. Kamieno priežiūra

Apžiūrėkite kamieną ir stambiąsias šakas. Nuvalykite atšokusią žievę, kerpes ir samanas plastikiniu grandikliu ar šepečiu. Pažeistas vietas ir šalčio plyšius išvalykite iki sveikos medienos ir užtepkite sodo tepalu.

Tada nubaltinkite kamieną ir stambiųjų šakų pagrindus sodo kalkių tirpalu ar specialiais baltinimo dažais. Riešutmedžio žievė jautri žiemos ir pavasario saulės nudegimams, ypač jaunų medžių.

Sanitariškai išpjaukite sausas, nulūžusias ir ligotas šakas. Bet pagrindinio formuojamojo genėjimo rudenį ir pavasarį nedarykite: riešutmedis labai „verkia“ – iš pjūvių gausiai bėga sultys. Jį geriausia genėti vasarą, birželį–liepą.

3. Tręšimas ir laistymas

Rudenį riešutmedžiui naudingos kalio ir fosforo trąšos, kurios stiprina medieną ir padeda formuotis žiedpumpuriams. Galima naudoti rudenines trąšas pagal instrukciją ar medžio pelenus – po 1–2 kg suaugusiam medžiui, paskleidus lajos plote. Azoto rudenį neberkite.

Kompostas ar perpuvęs mėšlas, paskleistas lajos plote ir negiliai įterptas, pagerins dirvos struktūrą.

Jei ruduo sausas, prieš įšalą gausiai palaistykite medį: suaugusiam riešutmedžiui – 10–15 kibirų vandens. Drėgna dirva įšąla lėčiau ir saugo šaknis.

Jaunų medžių apsauga

Jauni riešutmedžiai, ypač pirmuosius 3–5 metus, jautrūs šalčiui. Jų viršūnės ir jauni ūgliai dažnai nušąla. Todėl prieš žiemą:

Pamulčiuokite šaknis 10–15 cm durpių, komposto ar šiaudų sluoksniu.

Apvyniokite kamieną agroplėvele, maišiniu audiniu ar eglišakėmis. Tai apsaugo nuo šalčio, saulės nudegimų ir graužikų.

Mažus medelius galima visai uždengti agroplėvele ar eglišakėmis.

Kantrybė

Graikinis riešutmedis pradeda derėti tik po 5–8 metų nuo pasodinimo, o kartais ir vėliau. Bet vėliau jis gali derėti dešimtmečius ir užaugti didelis medis, kuris puošia sodybą.

Rinkitės Lietuvos sąlygoms pritaikytas, šalčiui atsparias veisles ir sodinkite riešutmedį saulėtoje, nuo šiaurės vėjų apsaugotoje vietoje.

0 Shares:
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like