Kiekvienas labradoro šeimininkas pažįsta tą žvilgsnį: šuo sėdi prie stalo ir žiūri taip, tarsi nebūtų valgęs savaitę. Nors dubuo ištuštintas prieš pusvalandį.
Tai ne tik charakteris. Labradorai genetiškai linkę nutukti, o kai kuriems šios veislės šunims trūksta geno, kuris įprastai siunčia sotumo signalą. Todėl tai, kaip šeriate labradorą, lemia jo sveikatą, ilgaamžiškumą ir savijautą. Antsvoris jiems sukelia rimtų sąnarių, širdies ir virškinimo problemų.
Sausas pašaras ar natūralus maistas
Pirmiausia šeimininkas turi apsispręsti dėl mitybos tipo. Yra trys pagrindiniai keliai: pramoniniai pašarai (sausi ir drėgni), natūrali mityba ir mišri. Veterinarai dažniausiai pataria laikytis vieno tipo, kad nebūtų perkraunamas virškinimo traktas ir neišsiderintų maisto medžiagų balansas.
Kokybiškas sausas pašaras yra patogiausias variantas. Jame jau subalansuoti baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir mineralai. Rinkitės pašarą, skirtą didelėms veislėms: jame paprastai daugiau medžiagų sąnariams.
Jei renkatės natūralią mitybą, raciono pagrindą, maždaug 50–60 %, turi sudaryti liesa mėsa: jautiena, kalakutiena, triušiena. Likusi dalis – daržovės (morkos, cukinijos, moliūgai), košės (ryžiai, grikiai) ir rauginti pieno produktai. Tik toks racionas turi būti apgalvotas su veterinaru, kad šuniui netrūktų kalcio ir kitų medžiagų.
Šuniuko mityba
Šuniuko mityba labai skiriasi nuo suaugusio šuns. Aktyvaus augimo laikotarpiu formuojasi skeletas ir raumenys.
Iki 3 mėnesių šuniukai šeriami 5–6 kartus per dieną nedidelėmis porcijomis. Nuo 3 iki 6 mėnesių – 4 kartus. Nuo pusės metų iki metų – 3 kartus per dieną.
Svarbu griežtai kontroliuoti kalorijas, kad šuniukas nepriaugtų svorio per greitai. Antsvoris augimo metu labai apkrauna nesutvirtėjusius sąnarius ir gali paskatinti displaziją, kuria labradorai ir taip dažnai serga. Tikslią paros normą skaičiuokite pagal lentelę ant pašaro pakuotės arba pasitarę su veterinaru, nes ji priklauso nuo svorio, amžiaus ir konkretaus pašaro.
Suaugusio šuns mityba
Sulaukęs 1–1,5 metų labradoras pervedamas prie šėrimo du kartus per dieną: rytą ir vakare, geriausia po aktyvaus pasivaikščiojimo, o ne prieš jį.
Suaugusiam šuniui vienam kilogramui svorio reikia mažiau kalorijų nei šuniukui. Nuolat stebėkite šuns kūno būklę: šonkauliai neturi kyšoti, bet turi būti lengvai apčiuopiami po plonu riebalų sluoksniu. Žiūrint iš viršaus, šuo turi turėti aiškiai matomą juosmenį.
Naudingas įprotis – pašarą kasdien pasverti, o ne berti iš akies. Ir nepamirškite, kad skanėstai irgi kalorijos. Jie neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 % paros raciono. Dalį pašaro galima tiesiog naudoti dresūrai.
Ko labradorui duoti negalima
Nesvarbu, kaip graudžiai augintinis žiūri į jus per vakarienę, yra produktų, kurie šunims yra tikri nuodai:
- šokoladas ir kakava, ypač juodasis šokoladas
- vynuogės ir razinos – net nedidelis kiekis gali pažeisti inkstus
- svogūnai ir česnakai bet kokiu pavidalu, taip pat ir virti
- ksilitolis – saldiklis, esantis kramtomojoje gumoje, kai kuriuose saldainiuose ir riešutų svieste
- virti kaulai – jie skyla aštriomis šukėmis
- alkoholis, kava, makadamijos riešutai, avokadai
Jei šuo suėdė ką nors iš šio sąrašo, nelaukite simptomų ir iškart skambinkite veterinarui.
Kaip numesti svorio, jei šuo jau per storas
Jei šonkaulių nebeužčiuopiate, o juosmuo dingo, šuo greičiausiai turi antsvorio. Staigiai mažinti porcijų nereikia. Pirmiausia pasitarkite su veterinaru: jis įvertins idealų svorį ir patars, kiek kalorijų reikia per dieną. Dažnai užtenka sumažinti porciją 10–20 %, atsisakyti skanėstų nuo stalo ir pailginti pasivaikščiojimus.
Gudresni šeimininkai naudoja lėto šėrimo dubenėlius ar žaislus, iš kurių pašarą reikia išrinkti. Šuo valgo ilgiau, greičiau pasijunta sotus, o kartu turi užsiėmimą. Dalį pašaro galima pakeisti virtomis morkomis ar žaliomis pupelėmis – jose mažai kalorijų, o dubuo atrodo pilnesnis.
Vanduo ir judėjimas
Šviežias vanduo turi būti pasiekiamas visada. O labradorui, kaip aktyviai darbinei veislei, reikia bent valandos ar dviejų judėjimo per dieną. Be jo net ir teisingai šeriamas šuo pradeda tukti.
Teisingai šeriamas labradoras gyvena ilgiau, mažiau serga ir išlieka žvalus iki senatvės. O tas prašantis žvilgsnis prie stalo – tik dalis jo žavesio, kuriai nebūtina pasiduoti.
