Liūdna tiesa: šiuolaikinis gyvenimas verčia mus pamiršti, kas yra nuoširdus juokas. Moksliniai tyrimai atskleidžia nerimą keliančius skaičius – vaikas per dieną juokiasi apie 150 kartų, tuo tarpu suaugęs žmogus vos 6 kartus. Maži vaikai kasdien nusišypso apie 400 kartų, o suaugusieji – ne daugiau kaip 15 kartų. Mes ne tik išaugame drabužius, bet ir prarandame gebėjimą džiaugtis gyvenimu per juoką. Tačiau ar susimąstome, kad drauge su tuo prarandame ir natūralų, nieko nekainuojantį vaistą nuo daugybės ligų?
Esame pragmatiški ir mums labiausiai rūpi konkreti nauda – ar tikrai juokas gali pakeisti piliules? Taip, juokas tikrai naudingas fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau, norėdami tuo įsitikinti, turime juoktis gerokai daugiau nei dabar. Nepavyksta? Atrodo sunku? Pečius slegia niūri kasdienybė ir rūpesčiai? Mokslas siūlo išeitį – galima juoktis ir dirbtinai, be priežasties. Mūsų kūnas neskiria dirbtinio juoko nuo nuoširdaus – abiem atvejais vyksta tokie patys biocheminiai pokyčiai, organizmas gauna tokią pačią fiziologinę naudą.
Juoko anatomija: kas vyksta organizme, kai mes juokiamės?
Kai juokiamės, mūsų organizme vyksta tiesiog stebuklingi procesai. Juoko metu suaktyvinami net 17 veido raumenų, kurie leidžia lūpų kampučiams kilstelėti aukštyn, veidas natūraliai tonizuojamas, priteka daugiau kraujo. Tai tampa natūralia odos stangrinimo procedūra, kuri nereikalauja jokių kosmetikos priemonių ar intervencijų.
Be akivaizdaus poveikio išvaizdai, juokas aktyvina limbinę smegenų sistemą ir priverčia dirbti abu smegenų pusrutulius. Stanfordo universiteto psichologijos profesorius juoką pavadino „vidiniu energijos užtaisu”, nes juokiantis kraujyje sumažėja streso hormonų, tokių kaip kortizolis, adrenalinas ir noradrenalinas, o smegenyse sustiprinama laimės ir džiaugsmo hormonų – endorfino, serotonino bei dopamino – sintezė. Šie hormonai suteikia mums gerą nuotaiką, energiją ir net padeda malšinti fizinį skausmą.
Juokas – natūralus vaistas nuo streso ir jo pasekmių
Streso hormonas kortizolis yra vienas didžiausių mūsų sveikatos priešų šiuolaikiniame pasaulyje. Lėtinis stresas silpnina imunitetą, didina kraujospūdį, skatina lėtinius uždegimus organizme ir yra daugelio rimtų susirgimų priežastis. Tačiau nuolatinis juoko praktikavimas mažina streso lygį ir kortizolio kiekį kraujyje.
Juoko terapiją tyrinėjantys mokslininkai pateikia įdomių išvadų: pesimistai gyvena vidutiniškai 10 metų trumpiau nei optimistai. Įdomu tai, kad didžiausi niurzgliai gyvena Šiaurės Europoje, Skandinavijos šalyse, kur žmonės mažiausiai šypsosi ir juokiasi. Tuo tarpu Brazilijoje ir Kuboje, kur žmonės daugiausia šypsosi, pastebimas ilgesnis gyvenimo laikotarpis. Mokslininkų teigimu, vos 15 sekundžių juoko gali prailginti gyvenimą net 48 valandomis. Tikėtina, kad per metus tai sudarytų keletą papildomų gyvenimo savaičių!
Juoko įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai
Tyrimai rodo, kad juokas teigiamai veikia mūsų kraujagysles – jos išsiplečia, sumažėja arterinis kraujospūdis, kraujas geriau cirkuliuoja po visą kūną. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistiką, linksmi žmonės net 40 procentų rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Baltimorės tyrėjai juoką netgi pavadino savotiška sporto forma, kadangi jis teigiamai veikia kraujagyslių sienelių gleivinę, mažina spaudimą bei cholesterolio plokštelių susidarymo riziką. Neįtikėtina, bet juokas leidžia išvengti ne tik širdies ligų, bet ir insulto. Stresas ir įtampa trumpina telomeras – chromosomų galus saugančias struktūras, kurių ilgis tiesiogiai susijęs su ilgaamžiškumu. Kuo telomeros ilgesnės, tuo žmogus sveikesnis, jauniau atrodo ir ilgiau gyvena. Juokiantis mažėja stresas, o tai padeda išsaugoti telomerų ilgį.
Endorfinai – natūralūs skausmo malšintojai
Juokiantis išsiskiria endorfinai – natūralūs nuskausminamieji ir euforijos būseną sukeliantys hormonai. Jie veikia panašiai kaip morfinas, bet neturi jokio neigiamo poveikio. Juokas tiesiogine prasme užmuša skausmą, todėl gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė malšinant įvairaus pobūdžio skausmus.
Endorfinai ne tik malšina skausmą, bet ir didina pasitikėjimą savimi, skatina socialumą ir bendravimą su kitais. Juoko metu išsiskiriančios medžiagos didina empatiją, todėl lengviau užmegzti ir palaikyti draugystę bei meilės santykius. Ne veltui šie hormonai vadinami laimės hormonais – jie suteikia euforiją, džiaugsmą ir bendrą pasitenkinimą gyvenimu.
Juokas ir imunitetas: kaip šypsena stiprina gynybines organizmo funkcijas
Juokas stiprina mūsų imunitetą keliomis kryptimis. Visų pirma, jis sumažina streso hormonų, silpninančių imunines funkcijas, kiekį organizme. Antra, juoko metu aktyvuojamos T-ląstelės, kurios yra svarbios kovojant su infekcijomis ir netgi vėžinėmis ląstelėmis.
Daugybė tyrimų patvirtina, kad reguliariai besijuokiantys žmonės rečiau serga ne tik peršalimo ligomis, bet ir sunkesnėmis ligomis, įskaitant vėžį. Visame pasaulyje daugeliui žmonių, kurie serga kokia nors vėžio forma, juokas suteikia naujų vilčių gyventi. Reguliarios juoko sesijos padeda jiems jaustis geriau tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad juokas teigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą, nuo kurios priklauso vėžiu sergančiųjų gijimo eiga.
Nuo juoko terapijos iki juoko jogos: kaip įtraukti juoką į kasdienybę?
Juoko terapija ir juoko joga – tai skirtingi, bet giminingi metodai. Juoko terapija – tai metodas, kai sergantys žmonės vienaip ar kitaip juokinami (klausosi anekdotų, žiūri linksmas komedijas) – tai jiems padeda greičiau pasveikti. Šios terapijos pradininkas Normanas Kazinsas, kuriam gydytojai pranašavo gyvenimą vos porą savaičių, ėmėsi drastiškų veiksmų: išėjo iš ligoninės, išsinuomojo daug kasečių su komedijomis ir pradėjo jas žiūrėti. Jis pastebėjo, kad 20 minučių juoko jam leido be skausmo miegoti 2 valandas.
Juoko joga, kurią 1995 metais sukūrė indų gydytojas Madanas Kataria, susideda iš kvėpavimo ir fizinių pratimų bei garso „ha – ha – ha – ha”, kurie priartina prie prigimtinio juoko. Ši joga remiasi idėja, kad juoktis galima be jokios priežasties, o dirbtinis juokas veikia žmogų lygiai taip pat gerai, kaip natūralus. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 6 tūkstančiai juoko jogos klubų beveik 60 šalių, tai rodo šio metodo populiarumą ir veiksmingumą.
Juokas vietoj vaistų: kada gali padėti, o kada reikia atsargumo?
Kuo labiau pažįstame juoko galią, tuo aiškiau suprantame, kad jis gali būti puiki pagalba sprendžiant įvairias sveikatos problemas. Juokas ypač naudingas sergantiems depresija, nes padeda išsiskirti endorfinams, kurie veikia kaip natūralūs antidepresantai. Jis taip pat naudingas sergantiems bronchitu ir bronchine astma, nes juokas – tai savotiška kvėpavimo gimnastika, kuri padeda išvalyti kvėpavimo takus.
Tačiau reikia pripažinti, kad juokas, nors ir stebuklingas, nėra visagalis. Medikai nerekomenduoja intensyviai juoktis po operacijų, turint stemplės angos, pilvo sienos, diafragmos ar bambos išvaržą, kai gresia persileidimas, sergant kai kuriomis akių ligomis, kai gresia tinklainės atšokimas, taip pat – sergant atvira tuberkulioze ar plaučių pneumotoraksu. Kaip ir bet kuri kita terapija, juokas turi būti naudojamas atsakingai, atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę.
Kasdienio juoko dozė: praktiniai patarimai, kaip juoktis daugiau
Kaip padidinti juoko kiekį savo gyvenime? Visų pirma, reikėtų sąmoningai ieškoti priežasčių nusišypsoti. Suaugusieji dažnai pamiršta, kaip smagu būti vaikiškiems, žaismingiems, spontaniškiems. Tačiau juoko joga moko, kad galime juoktis be jokios priežasties – tiesiog kaip pratimą, kuris teiks naudą mūsų sveikatai.
Juoko jogos specialistai rekomenduoja kasdien juoktis bent 10 minučių, o idealu būtų siekti 30 minučių juoko per dieną. Pratimus galima atlikti ir namuose – pradėti nuo gilaus kvėpavimo, tada imituoti juoką („ha-ha-ha”) ir leisti jam natūraliai išsivystyti. Svarbu prisiminti, kad dirbtinis juokas greitai perauga į tikrą, ypač jei praktikuojate grupėje – juokas iš tiesų yra labai užkrečiamas!
Juoko efektas ir socialinis ryšys: kodėl juoktis kartu yra sveikiau?
Nors juoktis galima ir vienam, tyrimai rodo, kad juokas grupėje turi dar stipresnį teigiamą poveikį. Kai juokiamės kartu su kitais, sustiprėja socialiniai ryšiai, padidėja pasitikėjimas ir empatija. Juoko metu išsiskiriantys hormonai padeda kurti ir stiprinti santykius – ne veltui grupinės juoko jogos sesijos tokios populiarios.
Akių kontaktas juoko metu yra ypač svarbus – jis padeda kurti artimumą ir pasitikėjimą tarp žmonių. Tyrimai rodo, kad kai matome kito žmogaus akis, juo labiau pasitikime, galime geriau skaityti jo emocijas ir ketinimus. Juoko joga naudoja šį principą, skatindama dalyvius užmegzti akių kontaktą, kas dar labiau sustiprina teigiamą juoko poveikį ir socialinį ryšį.
Juokas – sveikesnė ateitis be tablečių?
Juokas niekada visiškai nepakeis medicinos ir tradicinių gydymo būdų, tačiau jis gali tapti puikiu papildomu įrankiu sveikatos palaikymui ir ligų prevencijai. Jis nemokamas, neturi jokių šalutinių poveikių (išskyrus jau minėtus retus atvejus) ir teikia malonumą.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vis dažniau siekiame natūralių sveikatos palaikymo būdų, juokas gali tapti puikia alternatyva kai kuriems vitaminų papildams ir netgi vaistams, ypač kovojant su stresu, depresija ar nedideliais skausmais. Tai ne tik vaistas kūnui, bet ir balzamas sielai, suteikiantis džiaugsmo ir ryšio pojūtį, kurio taip dažnai trūksta modernaus gyvenimo tempuose.
Taigi, kai kitą kartą jausitės pavargę ar įsitempę, nepulkite prie vaistų spintelės – gal užtektų gero, nuoširdaus juoko dozės? Juk ne veltui sakoma, kad juokas yra geriausia medicina. Ir tai patvirtina ne tik liaudies išmintis, bet ir šiuolaikiniai moksliniai tyrimai.
