Prancūzijos sostinė visada buvo ir išliks viena labiausiai lankomų vietų pasaulyje, tad nenuostabu, kad planuojant kelionę kyla klausimas, ką aplankyti Paryžiuje pirmiausiai. Šis miestas, kupinas istorijos, kultūros ir nepakartojamos atmosferos, siūlo tiek daug, kad vien savaitės gali neužtekti norint pajusti tikrąją Paryžiaus dvasią. Nuo monumentalių architektūros šedevrų iki jaukių gatvelių, kur kiekvienas kampas atskleidžia naują pasakojimą – Paryžius nepalieka abejingų.
Tiems, kurie Paryžiuje lankosi pirmą kartą, miesto panorama gali atimti žadą. Siauros, akmenimis grįstos gatvelės, elegantiškas Haussmano stiliaus pastatų išdėstymas ir staiga prieš akis išdygstantys monumentalūs paminklai – visa tai sukuria nepakartojamą pirmąjį įspūdį. Tačiau net ir dešimtą kartą grįžtantiems šis miestas vis dar turi ką pasiūlyti, nes kiekvienas apsilankymas Paryžiuje – tai naujas puslapis kelionių dienoraštyje.
Eifelio bokštas: daugiau nei vien miesto simbolis
Turbūt nėra labiau atpažįstamo Paryžiaus simbolio nei Eifelio bokštas, kuris iš pradžių buvo sukurtas tik kaip laikinas statinys 1889 m. pasaulinei parodai. Šiandien ši geležinė konstrukcija yra ne tik inžinerijos triumfas, bet ir vieta, iš kurios atsiveria kvapą gniaužianti miesto panorama. Trijuose bokšto aukštuose įrengtos apžvalgos aikštelės, ekspozicija ir restoranas leidžia pamatyti Paryžių iš skirtingų perspektyvų.
Vakare, kai bokštas nušvinta tūkstančiais švieselių, jis virsta magiška miesto dominante, kurios žibėjimas matomas iš daugelio miesto vietų. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad šis 324 metrų aukščio statinys kasmet pritraukia beveik 7 milijonus lankytojų. Apsauga sustiprinta po 2014 metų teroristinių išpuolių, tačiau tai nesumažino turistų susidomėjimo šiuo inžinerijos stebuklu.
Notre Dame katedra: gotikos šedevras Senos saloje
Île de la Cité – salelėje Senos upės viduryje stūkso vienas įspūdingiausių gotikos architektūros pavyzdžių pasaulyje – Dievo Motinos katedra. Šis XII-XIV amžiuje statytas šedevras žavi ne tik savo išorine didybe, bet ir viduje esančiais vitražais, skulptūromis bei rožių langu. Viktorui Hugo įamžinus ją savo romane, katedra tapo neatskiriama Paryžiaus identiteto dalimi.
Nuo katedros aikštės nusidriekia keliai į požemius, kur galima pamatyti seniausius Paryžiaus architektūrinius paminklus. Netoliese įsikūrę Šventoji koplyčia (Sainte-Chapelle) su neįtikėtinais vitražais, seniausias išlikęs Paryžiaus tiltas Pont Neuf ir Konsjeržeri – viduramžių pastatas, revoliucijos metais tarnavęs kaip kalėjimas. Île de la Cité saloje taip pat veikia gėlių turgus, kuris jau kelis šimtmečius džiugina paryžiečius.
Luvras: meno šventovė, kurioje saugomi pasaulio lobiai
Buvę Prancūzijos karalių rūmai šiandien yra vienas didžiausių ir lankomiausių muziejų pasaulyje. Luvras, kurio kolekcijoje yra daugiau nei 35,000 eksponatų, pristato meną nuo seniausių civilizacijų iki XIX amžiaus. Čia saugomi tokie pasauliniai šedevrai kaip Leonardo da Vinci „Mona Lisa”, Milosiečių Venera ir Nikes iš Samotrakės skulptūra.
Pažymėtina, kad Luvro istorija prasidėjo dar 1190 m., kai buvo pastatytas pirminis apsauginis fortas. Per vieną dieną muziejuje apsilanko iki 30 000 lankytojų, o muziejaus plotas – per 60 000 kvadratinių metrų. Paradoksalu, bet prie I. M. Pei suprojektuotos stiklinės piramidės, tapusios naujuoju muziejaus simboliu, iš pradžių buvo priešinamasi, o dabar ji – viena labiausiai fotografuojamų Luvro vietų.
Monmartras: bohemos dvasia alsuojantis rajonas
Ant kalvos, iškilusios 130 metrų virš Paryžiaus, įsikūręs Monmartro rajonas – viena romantiškiausių ir legendomis apipintų miesto vietų. Šį rajoną garsina ne tik įspūdinga Švč. Jėzaus Širdies bazilika (Sacré-Cœur), kurios balti kupolai matomi iš toli, bet ir unikali atmosfera, pritraukianti menininkus iš viso pasaulio nuo XIX amžiaus pabaigos.
Siauros, vingiuotos gatvelės, jaukios kavinės ir dailininkų aikštė Place du Tertre kuria nepakartojamą Monmartro žavesį. Čia kadaise gyveno tokie menininkai kaip Picasso, Van Gogas ir Modigliani. Šiaurinėje bulvaro dalyje tarp „Pigalle” ir „Porte de Clichy” metro stočių įsikūręs Paryžiaus „Raudonųjų žibintų kvartalas”. Ieškantiems rafinuotumo įspūdį paliks „Moulin Rouge” spektakliai, o norintys praplėsti žinias šioje srityje gali apsilankyti erotizmo muziejuje.
Lotynų kvartalas: istorija ir jaunatviška energija
Kairiajame Senos krante nuo bukinistų ir Sen Mišelio fontano prasidedantis Lotynų kvartalas – vienas žaviausių ir romantiškiausių miesto rajonų. Čia nestinga kultūros paveldo objektų, ramesnės gatvės patraukia fotomenininkus, o judriose gatvėse savo patalpas atkaklia bando išlaikyti nepriklausomi leidėjai ir knygynai. Istorinėse kavinėse neskubėdami laiką leidžia turtingi turistai, o šalia esančiose picerijos ir sumuštinių užkandinėse savo kuklius pietus skuba sukrimsti tūkstančiai studentų iš Sorbonos universiteto.
Būtent Paryžiaus universitetas lėmė, kad Lotynų kvartalas tapo prestižiniu Paryžiaus rajonu. Turistus čia atviloja Panteonas (Panthéon) su žymių šviesuolių kapais, Liuksemburgo sodai su rūmais, Viduramžių muziejus ir romanų terminų pirčių liekanos. Ši vieta – puikus pasirinkimas tiems, kurie nori pajusti tikrąją Paryžiaus studentiško gyvenimo atmosferą.
Invalidų rūmai ir Napoleono kapas: karališkos didybės atspindys
Paryžiuje įsikūręs Karo muziejus (Invalidų rūmai) pavadinimą gavo nuo savo pirminės paskirties – 1670 m. karalius Liudvikas XIV įsakė pastatyti prieglaudą sužeistiems kariams, kurie „rizikavo gyvybėmis ir liejo kraują už monarchiją”. 107 m aukščio Karališkosios koplyčios (Chapelle Royale) kupolas, po kuriuo dabar yra Napoleono kapas, statytas beveik trisdešimt metų ir baigtas 1706 m.
Stogas auksavotas tikru auksu, paskutinį kartą – 1989 m., tam sunaudota 12 kg aukso. Napoleonas čia palaidotas ne veltui – imperatorius mėgo šią vietą, čia rengė ceremonijas ir savo valdymo metu negailėjo finansavimo. Prancūzams Napoleonas Bonapartas – didvyris, kaip lietuviams Vytautas Didysis, tad garbingai ilsisi raudono kvarco sarkofage karališkoje koplyčioje. Muziejuje eksponuojama per 200 meno dirbinių, primenančių ir Lietuvos žemę, o kapą kasmet aplanko per 1,5 milijono turistų.
„Universience” mokslo ir technologijų parkas: modernus žvilgsnis į ateitį
Šiaurės rytuose, 19-ame rajone, įsikūręs mokslo ir technologijų miestelis neretai lieka nepelnytai neįvertintas turistų. „Universience” centre jūs galėsite savo rankomis atlikti fizikos ir chemijos eksperimentus, stebėti, kaip kuriama animacija ir kompiuteriniai žaidimai, nueiti į sferinį kino seansą milžiniškame 400 kv. m ekrane, geodeziniame kupole „La Géode”.
Taip pat galėsite pasivaikščioti po povandeninį laivą „Argonaute”, įsigilinti į Paryžiaus transporto sistemą, įvertinti produktus – dizaino konkursų laureatus, apžiūrėti kilnojamąsias parodas. Šis centras kasmet pritraukia daugiau lankytojų nei Lietuvoje gyvena gyventojų, o mūsų šalyje, Kaune, dar tik apsispręsta statyti tokį mokslo pasiekimų muziejų.
Paryžiaus panoramos: miesto grožis iš paukščio skrydžio
Paryžius – miestas, kurį verta pamatyti iš aukštai, ir tam yra ne viena vieta. Geriausios panoramos atsiveria ne tik nuo Eifelio bokšto, bet ir nuo Monparnaso dangoraižio terasos. Šio pastato privalumas – galimybė pamatyti miesto siluetą su pačiu Eifeliu, kuris dominuoja miesto kraštovaizdyje. Daugelis turistų vertina Monparnasą dar ir dėl to, kad jis yra arčiau miesto centro ir svarbiausių istorinių pastatų.
Ne tokios aukštos, bet įspūdingos panoramos atsiveria nuo Žoržo Pompidu centro (Centre Georges-Pompidou) stiklinės galerijos ir Triumfo arkos (Arc de Triomphe) stogo. Pompidu centras vertas dėmesio ir dėl eksponuojamų meno kolekcijų – čia veikia dvi nuolatinės ir dvi laikinos modernių XX a. kūrėjų parodos. Jei menui pasotinote Luvre ar Orsė muziejuje, pakaks nusipirkti nebrangų bilietą į terasą ir stikliniais eskalatoriais pakilti pasigėrėti Paryžiaus panorama nuo rotušės (Hôtel de Ville) iki Luvro Cité salos pastatų.
Miesto, kuris niekada nenustoja stebinti, paslaptys
Paryžius – tai miestas, kuris atsiskleidžia palaipsniui, kiekviename žingsnyje atverdamas naujus horizontus ir patirtis. Nuo didingų muziejų iki jaukių kvartalo kavinukių, nuo istorinių paminklų iki šiuolaikinio meno galerijų – kiekvienas čia gali rasti tai, kas artima širdžiai. Be pagrindinių lankytinų vietų, verta aplankyti ir kitus muziejus, kurių Paryžiuje – ne tik šimtai, bet ir tūkstančiai.
Geriausias būdas pažinti šį miestą – leisti jam atsiskleisti natūraliai, neforsuojant tempų ir nesistengiant aprėpti visko per vieną apsilankymą. Orsė muziejus, įrengtas kairiajame Senos krante, buvusioje geležinkelio stotyje, žavi lankytojus savo interjerais ir turtinga XIX a. antrosios pusės Paryžiaus dailininkų Klodo Monė, Pjero Ogiusto Renuaro, Edgaro Dega, Polio Gogeno ir Vincento van Gogo kolekcijomis. Paryžius – tai miestas, į kurį norisi sugrįžti, kurio gatvėse ir parkuose, muziejuose ir kavinėse galima praleisti nesuskaičiuojamas valandas.
