7 tylios ligos, kurios naikina sveikatą nepastebimai – patikrink, ar turi simptomų

Mūsų kūnas – nuostabus mechanizmas, kuris dažnai bando mums pranešti apie prasidėjusias ligas. Tačiau kai kurie susirgimai vystosi taip klastingai, kad jų simptomai būna silpni arba visiškai nepasireiškia. Šios „tylios” ligos gali ilgai naikinti mūsų sveikatą, kol pagaliau pasireiškia rimtomis komplikacijomis. Tik tada suprantame, kad reikėjo atkreipti dėmesį į ankstyvus, vos pastebimus signalus.

Kiekvienas iš mūsų turėtų žinoti apie šias klastingas ligas ir jų ankstyvus požymius, kad galėtų laiku kreiptis į gydytojus ir pradėti gydymą. Juk profilaktika ir ankstyva diagnostika gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet kartais ir išgelbėti gyvybę.

Hipertenzija (aukštas kraujospūdis)

Hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja žudike”, nes dauguma ja sergančiųjų ilgą laiką nejaučia jokių simptomų. Deja, ši būklė palaipsniui pažeidžia kraujagysles, širdį, smegenis ir inkstus, sukeldama rimtas komplikacijas. Negydoma hipertenzija gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, insultą ar net ankstyvą mirtį.

Nors dažnai hipertenzija vystosi be aiškių požymių, kartais galima pastebėti nespecifinius simptomus – rytinį galvos skausmą pakaušio srityje, kraujavimą iš nosies, galvos svaigimą, nuovargį ar skausmus krūtinėje. Taip pat gali pasireikšti padidėjęs prakaitavimas, nerimas ir miego sutrikimai. Įtarus hipertenziją, būtina reguliariai matuoti kraujospūdį ir kreiptis į gydytoją.

2 tipo cukrinis diabetas

2 tipo cukrinis diabetas pradžioje taip pat gali vystytis nepastebimai. Šiai ligai būdingas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, kuris ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir nervus, sukeldamas rimtas komplikacijas. Ankstyvieji diabeto simptomai dažnai būna tiek neryškūs, kad žmonės į juos nekreipia dėmesio arba priskiria juos kitiems veiksniams.

Kokie požymiai turėtų sukelti įtarimą? Dažnas šlapinimasis, ypač naktį, nuolatinis troškulys, nepaaiškinama svorio netekimas nepaisant gero apetito, nuovargis ir silpnumas, lėtai gyjančios žaizdos, pasikartojančios infekcijos, regėjimo sutrikimai ar tirpimas ir dilgčiojimas rankose ir kojose. Jei pastebėjote bent kelis iš šių simptomų, vertėtų pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje.

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NAFLD)

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NAFLD) yra viena dažniausių kepenų ligų pasaulyje, tačiau ji dažnai diagnozuojama per vėlai. Šią ligą sukelia per didelis riebalų kaupimasis kepenyse, nors žmogus nevartoja didelių alkoholio kiekių. NAFLD gali progresuoti iki rimtesnių kepenų pažeidimų, įskaitant kepenų cirozę ir net vėžį.

Problema ta, kad ankstyvose stadijose ši liga neturi jokių simptomų. Tik vėliau gali atsirasti bendras silpnumas, nuovargis, diskomfortas dešiniajame šone po šonkauliais, apetito stoka. Diagnostikai reikalingi specialūs kraujo tyrimai ir vaizdiniai tyrimai. Rizikos grupėje yra žmonės, turintys antsvorio, sergantys cukriniu diabetu ar turintys padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.

Aterosklerozė

Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelių liga, kai jose kaupiasi riebalai ir kalcis, formuojasi plokštelės, siaurinančios kraujagyslių spindį. Šis procesas gali trukti dešimtmečius, vystydamasis be jokių simptomų, kol pagaliau pasireiškia infarktu, insultu ar kitomis rimtomis komplikacijomis.

Ankstyvosios aterosklerozės stadijos dažniausiai yra besimptomės. Tik vėlesnėse stadijose, kai kraujagyslės susiaurėja pakankamai stipriai, žmogus gali pajusti krūtinės skausmą fizinio krūvio metu, kojų skausmą vaikštant, galvos svaigimą ar net praeinančius smegenų išemijos priepuolius. Šios ligos vystymąsi skatina rūkymas, netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, padidėjęs kraujospūdis ir cukrinis diabetas.

Skydliaukės sutrikimai (ypač hipotireozė)

Skydliaukės sutrikimai, ypač hipotireozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija), dažnai vystosi lėtai ir nepastebimai. Kadangi skydliaukės hormonai reguliuoja daugelį organizmo funkcijų, jų trūkumas palaipsniui veikia visas organizmo sistemas.

Hipotireozės simptomai dažnai priskiriami stresui, nuovargiui ar senėjimui: padidėjęs nuovargis, mieguistumas, šalčio netoleravimas, sausėjanti oda, plaukų slinkimas, padidėjęs svoris nepaisant normalios mitybos, vidurių užkietėjimas, sulėtėjęs širdies ritmas, sutrikusios menstruacijos, depresija, atminties sutrikimai. Kadangi šie simptomai neryškūs ir atsiranda palaipsniui, žmonės dažnai neatkreipia į juos dėmesio arba priskiria juos kitoms priežastims.

Osteoporozė

Osteoporozė – tai kaulų liga, kai mažėja kaulų tankis ir keičiasi jų struktūra, dėl to kaulai tampa trapūs ir lengvai lūžta. Šią ligą dažnai vadina „tyliąja epidemija”, nes ji progresuoja be jokių simptomų, kol neįvyksta pirmasis lūžis.

Pagrindinė osteoporozės problema – ji nesukelia jokio skausmo ar kitų požymių, kol neįvyksta lūžis. Todėl daugelis žmonių nežino, kad serga, kol nepatiria riešo, šlaunikaulio ar stuburo slankstelių lūžių net po nedidelės traumos. Anksti diagnozuoti osteoporozę padeda kaulų tankio matavimas, kurį rekomenduojama atlikti moterims po menopauzės ir vyrams vyresniems nei 70 metų, ypač turintiems rizikos veiksnių.

Lėtinis inkstų nepakankamumas (pradinės stadijos)

Lėtinė inkstų liga ankstyvose stadijose taip pat vystosi tyliai. Šios ligos metu palaipsniui blogėja inkstų funkcija, tačiau žmogus ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų. Problema ta, kad praradus apie 90% inkstų funkcijos, prasideda vėlyvos stadijos simptomai, o iki tol liga gali progresuoti nepastebėta.

Ankstyvieji inkstų nepakankamumo požymiai dažnai būna labai nespecifiniai: bendras silpnumas, greitesnis nuovargis, apetito stoka, miego sutrikimai, odos sausumas, raumenų mėšlungis, dažnesnis šlapinimasis naktį. Šie simptomai dažnai priskiriami senėjimui ar kitiems veiksniams. Todėl svarbu reguliariai tikrintis kraujo ir šlapimo tyrimus, ypač jei turite rizikos veiksnių – aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą ar šeimoje buvo sergančiųjų inkstų ligomis.

Kaip apsisaugoti nuo šių „tylių” ligų?

Nors šios ligos gali vystytis nepastebimai, galime imtis veiksmų, kad jas aptiktume anksti arba sumažintume jų riziką:

1. Reguliariai tikrinkitės sveikatą net jei jaučiatės gerai. Profilaktiniai patikrinimai gali padėti aptikti ligas ankstyvose stadijose.
2. Žinokite savo riziką. Jei jūsų šeimoje buvo sergančiųjų šiomis ligomis, jums gali būti didesnė tikimybė jomis susirgti.
3. Atkreipkite dėmesį į nespecifinius simptomus – nuovargį, silpnumą, nuotaikų svyravimus, miego sutrikimus. Nors šie simptomai gali būti sukelti daugelio veiksnių, jie taip pat gali būti ankstyvieji „tylių” ligų požymiai.
4. Laikykitės sveikos gyvensenos – valgykite subalansuotą maistą, būkite fiziškai aktyvūs, atsisakykite žalingų įpročių, kontroliuokite stresą.
5. Kontroliuokite lėtines ligas, jei jau sergate – cukrinis diabetas, hipertenzija ar kitos ligos, tinkamai gydomos, kelia mažesnę komplikacijų riziką.

Atminkite, kad net ir „tylios” ligos dažniausiai turi ankstyvus, nors ir nespecifinius požymius. Svarbu mokėti juos atpažinti ir laiku kreiptis į specialistus. Jūsų sveikata yra jūsų rankose, todėl būkite atidūs savo kūno siunčiamiems signalams ir neatidėliokite apsilankymo pas gydytoją.