Šokiruojantis sąrašas: 7 labiausiai užteršti Lietuvos ežerai – ar maudotės juose?
Vasaros karščiai vilioja prie vandens, bet ar tikrai visi Lietuvos ežerai yra saugūs maudynėms ir poilsiui? Kada paskutinį kartą susimąstėte, kokiame vandenyje iš tiesų maudotės? Tūkstančiai lietuvių kiekvieną vasarą traukia prie įvairių vandens telkinių, neįtardami apie galimus pavojus sveikatai. Kai kurie mūsų šalies ežerai slepia tamsią paslaptį – jie užteršti pavojingomis medžiagomis, kurios gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Mūsų gamta – didžiulis turtas, kuriuo turėtume rūpintis ir didžiuotis. Tačiau dėl įvairių veiksnių – pramoninės ir žemės ūkio veiklos, nevalytų nuotekų, netinkamo atliekų tvarkymo – vis daugiau Lietuvos ežerų susiduria su užterštumo problema. Pavojingos medžiagos, patekusios į vandens telkinius, ne tik žaloja ekosistemą, bet ir kelia riziką mūsų sveikatai.
Drūkšių ežeras – didžiausio Lietuvos ežero niūri realybė
Didžiausias Lietuvos ežeras tyvuliuoja šalies šiaurės rytuose, netoli Visagino miesto. Turbūt ne veltui jis vadinamas „atominio ežero” pravarde. Drūkšių ežeras dešimtmečius buvo naudojamas Ignalinos atominės elektrinės reaktoriams aušinti, o tai paliko neišdildomą pėdsaką jo ekosistemoje.
Tyrimai rodo, kad ežero ekologinė būklė dėl IAE poveikio žymiai pablogėjo – jis perėjo iš mezotrofinės į eutrofinę būklę. Lietuvos mokslininkai nustatė, kad ežere yra padidėjęs radioaktyvumo lygis, ypač 137Cs radionuklidų koncentracija. Šios medžiagos kaupiasi ežero dugne, patekdamos į vandens augalus ir žuvis, o per mitybos grandinę galiausiai pasiekia ir žmones.
Rėkyvos ežeras – pramonės audrų nualintas vandens telkinys
Šiaulių miesto pakraštyje tyvuliuojantis Rėkyvos ežeras yra vienas iš didžiausių vandenskyrinių ir aukštapelkinių ežerų Lietuvoje. Tačiau ilgametė pramoninė veikla šalia ežero padarė neatitaisomą žalą jo ekosistemai.
Anksčiau Rėkyvos ežeras buvo ypač stipriai užterštas durpių gavybos ir pramonės nuotekomis. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vandens kokybė čia neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų. Nors pastaraisiais metais padėtis kiek pagerėjo, ežero dugne vis dar kaupiasi sunkieji metalai ir kitos pavojingos medžiagos, kurios ilgainiui gali vėl iškilti į paviršių.
Talkšos ežeras – miesto širdyje slypintis pavojus
Šiaulių miesto centre esantis Talkšos ežeras turi turtingą istoriją ir yra neatsiejama miesto kraštovaizdžio dalis. Deja, ši vieta, kurią taip mėgsta miestiečiai, turi ir tamsiąją pusę.
Nuo XIX a. pabaigos ežeras buvo teršiamas įvairių pramonės įmonių, ypač odos apdirbimo fabrikų, nuotekomis. Frenkelių odų fabrikas, įsikūręs ant ežero kranto, į jį šalino gamybines atliekas. Tyrimai patvirtina, kad ežero dugne vis dar kaupiasi sunkieji metalai, naftos produktai ir kitos pavojingos medžiagos. Nors dabar prie ežero įrengta graži poilsio zona, vandens kokybė vis dar kelia susirūpinimą, ypač karštomis vasaros dienomis, kai suaktyvėja vandens tarša.
Masčio ežeras – miestelio pasididžiavimas su paslėptomis problemomis
Telšių miesto pasididžiavimas – Masčio ežeras – taip pat susiduria su užterštumo problemomis. Šis ežeras, nors ir mylimas vietinių gyventojų, turi rimtų ekologinių iššūkių.
Ilgą laiką Masčio ežeras buvo teršiamas nevalytomis nuotekomis, o jo dugne susikaupė storas dumblo sluoksnis. Aplinkos ministras yra pripažinęs, kad ežero būklė kelia susirūpinimą, o jo vandens kokybė neatitinka saugių maudynių standartų. Pastaraisiais metais pradėti valymo darbai, tačiau ežero dugne vis dar slypi pavojingos medžiagos, kurios ilgai išliks ekosistemoje.
Kauno marios – populiari poilsiavietė su pavojingais užterštumais
Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, kurį pamėgo daugelis poilsiautojų. Tačiau ne visi žino, kad šis vandens telkinys slepia rimtų pavojų.
Tyrimai rodo, kad Kauno marių vandens būklė yra prasta dėl įvairių teršalų, ypač dėl azoto junginių, fosfatų ir organinių medžiagų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vandens kokybė čia dažnai neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Ypač pavojinga maudytis po stiprių liūčių, kai į marias patenka dideli kiekiai teršalų.
Sartų ežeras – maudynių rojus ar pavojaus zona?
Šis Rokiškio ir Zarasų rajonuose esantis ežeras yra ketvirtas pagal dydį Lietuvoje ir jau seniai traukia poilsiautojus. Tačiau naujausi tyrimai kelia nerimą dėl jo ekologinės būklės.
Intensyvi žemės ūkio veikla aplink ežerą lemia, kad į jį patenka didelis kiekis trąšų ir kitų cheminių medžiagų. Tai skatina vandens žydėjimą ir mažina deguonies kiekį vandenyje. Vandens mėginiai rodo, kad tam tikrais metų laikotarpiais čia aptinkama padidėjusi bakterijų koncentracija, kuri gali sukelti įvairias odos ir virškinimo sistemos ligas.
Dusia – pietų Lietuvos perlas su užterštumo problemomis
Pietų Lietuvos didžiausias ežeras Dusia, esantis Lazdijų rajone, taip pat patenka į probleminių vandens telkinių sąrašą. Nors jis garsėja savo grožiu ir žuvingumu, ekologinė situacija čia kelia susirūpinimą.
Ežero pakrantėse vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla lemia, kad į vandenį patenka nitratai ir fosfatai, kurie skatina dumblių augimą. Vasaros mėnesiais kai kurios ežero vietos pradeda „žydėti”, o tai rodo prastą vandens kokybę. Be to, tyrimai rodo, kad ežero dugne kaupiasi sunkieji metalai, kurie gali kelti pavojų tiek vandens gyvūnijai, tiek žmonėms.
Paslėptas pavojus: mikroplastikas Lietuvos ežeruose
Mikroplastikas – tai mažos plastiko dalelės, kurios atsiranda suirus didesniems plastikiniams daiktams arba tiesiogiai patenka į aplinką iš kosmetikos produktų, drabužių skalbimo ar automobilių padangų. Nors Lietuvos ežeruose šis užterštumo aspektas dar mažai tyrinėtas, pirmieji tyrimai rodo nerimą keliančius rezultatus.
Tyrimai Lietuvos upėse jau patvirtino mikroplastiko buvimą – pavyzdžiui, viename Vilnelės upės vandens litre buvo rasta net 92 plastiko dalelės, o mažesnių nei 40 mikrometrų plastiko dalelių užfiksuota daugiau nei 1000. Kadangi upių vanduo nuteka į ežerus ir jūrą, galime daryti prielaidą, kad ir mūsų ežerai yra užteršti šiomis dalelėmis. Tai kelia ypatingą susirūpinimą, nes mikroplastikas gali kauptis gyvuose audiniuose ir sukelti lėtinį uždegimą.
Kaip saugotis ir ką daryti?
Prieš vykdami maudytis į ežerą, patartina:
- Pasitikrinti informaciją apie vandens kokybę Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje
- Atkreipti dėmesį į vandens spalvą ir kvapą – dumbliais apaugęs, drumzlinas ar nemalonaus kvapo vanduo yra pavojaus ženklas
- Vengti maudytis po stiprių liūčių, kai į vandens telkinius patenka daugiau teršalų
- Nesimaudyti netoli nuotekų išleidimo vietų ar intensyvios žemės ūkio veiklos zonų
- Po maudynių gerai nusiprausti po dušu švariu vandeniu
Kaip kiekvienas galime prisidėti prie švaresnių ežerų?
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie švaresnės aplinkos ir mažesnės vandens telkinių taršos:
- Naudokite ekologiškas buities chemijos priemones
- Tinkamai rūšiuokite atliekas, ypač pavojingas
- Neišmeskite šiukšlių gamtoje, ypač prie vandens telkinių
- Rinkitės produktus be mikroplastiko (ypač kosmetikoje)
- Dalyvaukite pakrančių valymo akcijose
- Skatinkite aplinkinius saugoti gamtą ir atsakingai elgtis prie vandens telkinių
Mūsų šalies ežerai – tai neįkainojamas turtas, kurį privalome saugoti. Deja, dėl pramonės, žemės ūkio ir netinkamo atliekų tvarkymo daugelis jų yra užteršti pavojingomis medžiagomis. Prieš renkantis poilsiavietę prie vandens, verta pasidomėti vandens kokybės tyrimais ir vengti labiausiai užterštų vietų.
Švarūs ežerai – tai ne tik gražus kraštovaizdis ir maloni poilsio vieta, bet ir sveikatos garantas mums bei ateities kartoms. Tikimės, kad šis įrašas padės jums atsakingiau rinktis maudynių vietas ir prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo.
