Šiltėjantis oras ir artėjančios vasaros atostogos daugelį lietuvių skatina pradėti planuoti keliones. Nesvarbu, ar ruošiatės ramiam savaitgaliui prie ežero, ar nuotykių kupinai išvykai į kalnus užsienyje, vienas dalykas lieka nekintamas – būtinybė pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu. Pastaruoju metu gydytojai vis garsiau prabyla apie tai, kad dauguma keliautojų nepakankamai dėmesio skiria pasirengimui nenumatytiems atvejams, o tai gali turėti rimtų pasekmių.
Sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad kasmet į gydymo įstaigas patenka šimtai turistų, kurie susiduria su problemomis, kurių būtų galėję išvengti arba sumažinti jų padarinius, jei būtų turėję tinkamą pirmosios pagalbos rinkinį. Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, tinkamas pasirengimas ir keletas esminių daiktų kuprinėje gali ne tik išgelbėti atostogas, bet kartais ir gyvybę. Specialistai pabrėžia, kad yra penki daiktai, kurių niekada neturėtumėte palikti namuose prieš leisdamiesi į bet kokią kelionę.
Kodėl pirmosios pagalbos rinkinys yra būtinybė, o ne prabanga?
Daugelis mūsų į keliones žiūrime kaip į galimybę pabėgti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir patirti kažką naujo. Deja, statistika rodo, jog būtent atostogų metu esame linkę labiau rizikuoti ir mažiau galvojame apie galimas pasekmes. Lietuvos traumatologų duomenimis, vasaros sezono metu traumų skaičius išauga beveik 40 procentų, o didelę dalį nukentėjusiųjų sudaro turistai ir poilsiautojai.
Pirmosios pagalbos rinkinys – tai ne tik papildomas svoris jūsų bagaže, bet ir saugumo garantas. Tyrimai rodo, kad operatyviai suteikta pirmoji pagalba per pirmąsias minutes po nelaimingo atsitikimo gali ženkliai sumažinti komplikacijų riziką ir paspartinti gijimo procesą. Be to, tinkamai sutvarkyta nedidelė žaizda leidžia išvengti infekcijų ir tęsti kelionę be didesnių nepatogumų, o tai ypač svarbu keliaujant su vaikais ar atokiose vietovėse, kur medicinos pagalba gali būti sunkiai prieinama.
Pirmasis gyvybiškai svarbus daiktas: universalūs tvarsčiai ir antiseptikai
Odros traumos – dažniausias nusiskundimas tarp keliautojų. Įpjovimai, nubrozdinimai, pūslės ar vabzdžių įkandimai gali sugadinti net ir labiausiai lauktą kelionę, jei neturite priemonių joms tinkamai sutvarstyti. Gydytojai rekomenduoja rinktis įvairių dydžių sterilių tvarsčių rinkinį, papildytą elastiniais bintu ir pleistru su antiseptiku.
Šiuolaikiniai tvarsčiai dažnai būna impregnuoti antibakterinėmis medžiagomis, kurios ne tik apsaugo nuo infekcijos, bet ir paspartina gijimą. Nepamirškite ir antiseptinio tirpalo ar servetėlių – jos būtinos žaizdų valymui prieš užklijuojant pleistrą. Rinkdamiesi antiseptiką, atkreipkite dėmesį į tokius preparatus, kurie nedegina ir yra tinkami vaikams. Dermatologai pabrėžia, kad tinkamai neapdorota net ir maža žaizda gali tapti rimtos infekcijos priežastimi, ypač šiltuose kraštuose ar maudantis atviruose vandens telkiniuose.
Antrasis gyvybiškai svarbus daiktas: vaistai nuo skausmo ir karščiavimo
Staigus skausmas ar temperatūros pakilimas gali užklupti bet kada, todėl būtina turėti universalių vaistų, padedančių greitai palengvinti būklę. Farmacininkai rekomenduoja į kelionės vaistinėlę įtraukti bent du skirtingus nuskausminamuosius preparatus – vieną paracetamolio pagrindu ir kitą, kurio sudėtyje yra ibuprofeno.
Šie vaistai ne tik malšina skausmą, bet ir padeda kovoti su uždegimu bei karščiavimu. Ypač svarbu parinkti tinkamas vaistų formas ir dozes, jei keliaujate su mažais vaikais. Pediatrai primena, kad vaistai, skirti suaugusiesiems, gali būti pavojingi mažiesiems, todėl būtina pasirūpinti specialiomis pediatrinėmis formomis. Kiekvienas šeimos narys turi žinoti, kokių vaistų galima vartoti esant konkretiems simptomams, kokios yra tinkamos dozės ir galimos šalutinės reakcijos, todėl prieš kelionę vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar vaistininku.
Trečiasis gyvybiškai svarbus daiktas: hidratacijos priemonės
Dehidratacija – viena dažniausių problemų, su kuria susiduria keliautojai, ypač lankantys karšto klimato šalis ar aktyviai leidžiantys laiką gamtoje. Vidurių užkietėjimas, galvos skausmas, silpnumas – tai tik keli simptomai, kurie gali sugadinti atostogas. Lietuvos gastroenterologai pabrėžia, kad dehidratacija ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams.
Į pirmosios pagalbos rinkinį būtina įtraukti elektrolitų tirpalus ar miltelius, kurie padeda greitai atstatyti organizmo skysčių pusiausvyrą. Šios priemonės ypač naudingos, jei kelionės metu pasireiškia virškinimo sutrikimai, lydimi viduriavimo ar vėmimo. Medicinos ekspertai pataria rinktis mažas, patogias pakuotes, kurios neužima daug vietos, bet gali tapti neįkainojama pagalba esant pirmiesiems dehidratacijos požymiams. Nepamirškite, kad paprastas vanduo ne visada gali efektyviai atstatyti prarastų mineralų kiekį, ypač po intensyvaus prakaitavimo ar ligos.
Ketvirtasis gyvybiškai svarbus daiktas: apsauga nuo saulės ir vabzdžių
Dermatologai ne be reikalo nuolat primena apie saulės žalą – nudegimas nuo saulės ne tik sugadina atostogas, bet gali turėti ir ilgalaikių pasekmių sveikatai. Aukšto SPF faktoriaus kremas nuo saulės, lūpų balzamas su apsauga ir po saulės vonioms skirtas losjonas turėtų tapti neatsiejama jūsų pirmosios pagalbos rinkinio dalimi.
Vabzdžių repelentai – kita būtina apsaugos priemonė, ypač keliaujant į vietoves, kur paplitusios vabzdžių pernešamos ligos. Infektologai pabrėžia, kad erkių, uodų ar kitų vabzdžių įkandimai gali perduoti pavojingas ligas, tokias kaip Laimo liga ar erkinis encefalitas. Rinkitės repelentus, kurių sudėtyje yra DEET ar pikaridino – šios medžiagos laikomos efektyviausiomis apsaugant nuo vabzdžių. Svarbu atsiminti, kad vaikams reikia specialių, jiems skirtų preparatų, todėl vienos priemonės visai šeimai gali netikti. Turėkite ir priemonių, padedančių malšinti niežėjimą po įkandimo – tai padės išvengti infekcijos rizikos, kuri kyla kasant įkandimo vietą.
Penktasis gyvybiškai svarbus daiktas: individualūs vaistai ir medicininė informacija
Jei jūs ar jūsų šeimos nariai reguliariai vartojate receptinius vaistus, būtina pasirūpinti pakankamu jų kiekiu visai kelionei ir net šiek tiek daugiau nenumatytiems atvejams. Kardiologai ypač pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai neturėtų rizikuoti ir palikti vaistų namuose net trumpoms išvykoms.
Nepamirškite pasiimti ir medicininės informacijos kortelės, kurioje būtų nurodytos jūsų alerginės reakcijos, lėtinės ligos, vartojami vaistai ir jų dozės, bei artimųjų kontaktai. Tokia informacija gali būti lemiama, jei prireiktų skubios medicininės pagalbos kelionės metu. Gydytojai pataria turėti ir savo šeimos gydytojo kontaktus, ypač jei keliaujate į užsienį. Diabetu sergantiems asmenims būtina turėti gliukometrus ir pakankamą kiekį insulino, o alergiškiems – antihistamininių preparatų ir, jei paskirta, adrenalino švirkštą.
Kaip sukomplektuoti optimalų pirmosios pagalbos rinkinį skirtingoms kelionėms?
Pirmosios pagalbos rinkinio turinys turėtų būti pritaikytas konkrečiai kelionei ir jos specifikai. Pavyzdžiui, vykstant į kalnus, būtina atsižvelgti į galimas traumos rizikas ir hipotermijos pavojų, todėl pravartu turėti termiškai atspindinčią antklodę ir priemones imobilizacijai. Tuo tarpu tropiniuose kraštuose daugiau dėmesio vertėtų skirti apsaugai nuo vabzdžių ir priemonėms, padedančioms kovoti su dehidratacija.
Keliaujant su vaikais, rinkinys turi būti papildytas jų amžiui pritaikytomis priemonėmis – pediatrinėmis vaistų dozėmis, specialiais pleistrais ir termometru. Labai svarbu, kad visi šeimos nariai žinotų, kur pirmosios pagalbos rinkinys laikomas ir kaip naudotis jo turiniu. Prieš kelionę verta peržiūrėti vaistų galiojimo terminus ir atnaujinti pasibaigusius preparatus. Ekspertai rekomenduoja komplektuoti rinkinį ne paskutinę minutę, o nuolat jį turėti paruoštą ir periodiškai atnaujinti, taip išvengiant skubotų sprendimų ir galimų klaidų.
Psichologinis pasirengimas: kai žinojimas išgelbsti gyvybes
Be fizinių priemonių, nepaprastai svarbus ir psichologinis pasirengimas nenumatytiems atvejams. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys bazinių pirmosios pagalbos žinių, ne tik gali padėti kitiems, bet ir patys patiria mažiau streso kritinėse situacijose. Psichologai pabrėžia, kad žinojimas, kaip elgtis nelaimės atveju, suteikia pasitikėjimo savimi ir leidžia išlikti ramiems, kai to labiausiai reikia.
Prieš kelionę skirkite laiko pasidomėti pagrindinėmis pirmosios pagalbos teikimo taisyklėmis – kaip sustabdyti kraujavimą, ką daryti užspringimo atveju ar kaip atpažinti širdies priepuolį. Daug naudingos informacijos galite rasti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus svetainėje ar specialiose mobiliose programėlėse, kurios veikia be interneto ryšio. Nors tikimės, kad šių žinių niekada neprireiks, tačiau jos gali tapti lemiamu faktoriumi kritinėje situacijoje, kai kiekviena minutė yra svarbi.
Saugios kelionės pradžia – tinkamas pasirengimas
Gydytojai vieningai sutinka, kad didžioji dalis problemų, su kuriomis susiduria keliautojai, galėtų būti išspręstos arba sušvelnintos turint tinkamai sukomplektuotą pirmosios pagalbos rinkinį. Penki esminiai daiktai – tvarsliava su antiseptikais, vaistai nuo skausmo ir karščiavimo, hidratacijos priemonės, apsauga nuo saulės bei vabzdžių ir individualūs vaistai su medicinine informacija – turėtų tapti kiekvieno keliautojo bagažo neatsiejama dalimi.
Sveikatos specialistai primena, kad investicija į kokybišką pirmosios pagalbos rinkinį – tai investicija į ramias ir saugias atostogas. Nors tikimės, kad šių priemonių niekada neprireiks, tačiau jų turėjimas suteikia ramybės ir pasitikėjimo, leidžiančio pilnai mėgautis kelione. Nepamirškite, kad geriausias gydymas – prevencija, o geriausias būdas išvengti komplikacijų – anksti suteikta pirmoji pagalba. Tad prieš pakuodami lagaminus, įsitikinkite, kad jūsų pirmosios pagalbos rinkinys yra pilnas, atnaujintas ir lengvai pasiekiamas – tai gali būti svarbiausia, ką pasiimsite į kelionę.
