Kelionės į kitas šalis visada praplečia akiratį ir leidžia pažvelgti į pasaulį kitomis akimis. Ypač įdomu atrasti tas šalis, kuriose lietuviai dažnai ieško geresnio gyvenimo ir naujų galimybių. Norvegija – viena tokių šalių, traukianti ne tik savo gamtos grožiu, bet ir gyvenimo kokybe, socialinėmis garantijomis bei darbo sąlygomis. Tačiau kas iš tiesų slepiasi už turtingiausios Skandinavijos šalies durų?

Kalbėdami su grįžusiais iš Norvegijos tautiečiais, dažnai išgirstame nuostabą ir susižavėjimą tam tikrais šios šalies aspektais, kurių Lietuvoje paprasčiausiai nepamatysi. Šiame straipsnyje pažvelgsime į Norvegijos kasdienybę lietuvio akimis – nuo socialinės gerovės sistemos iki kultūrinių skirtumų, nuo darbo kultūros iki gamtos išsaugojimo. Kokie tie dalykai, kurie taip nustebina lietuvius, ir kodėl jie sakosi Lietuvoje to niekada nepamatysią?

Socialinė sistema, nuo kurios sukasi galva

Norvegijos socialinė sistema dažnai apibūdinama kaip viena geriausių pasaulyje, ir ne be priežasties. Valstybė rūpinasi kiekvienu savo piliečiu nuo gimimo iki senatvės, užtikrindama, kad niekas neliktų be pagalbos. Švietimas, sveikatos apsauga, vaiko priežiūros atostogos – viskas finansuojama iš mokesčių, kurie nors ir dideli, bet užtikrina, kad visuomenė gyvena saugiai ir oriai.

Lietuviams didžiausią įspūdį palieka tai, kad Norvegijoje būti tėvais yra daug paprasčiau finansiniu požiūriu. Vaiko priežiūros atostogos trunka iki 49 savaičių gaunant 100% atlyginimo arba 59 savaites gaunant 80% atlyginimo. Tėvai gauna specialią kvotą, kurios negalima perduoti motinai – tai skatina aktyvų tėčių dalyvavimą auginant vaikus. Darželiai prieinami visiems, o mokestis už juos priklauso nuo šeimos pajamų. Tokia sistema užtikrina, kad kiekvienas vaikas turi vienodas galimybes, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties.

Darbo kultūra, kuri sulaužo stereotipus

Norvegijoje darbo kultūra kardinaliai skiriasi nuo įprastos lietuviškos. Čia vyrauja „dugnad” – savanoriško bendruomeninio darbo – principas, kur visi prisideda prie bendro gėrio. Darbo savaitė dažniausiai trunka 37,5 valandas, o viršvalandžiai nėra laukiami ar skatinami – priešingai, jie rodo nepakankamą darbo organizavimą.

Labiausiai stebina darbo ir asmeninio gyvenimo balansas. Jei susirgi, gali be jokių problemų likti namuose ir niekas tau neskambinės tikrinti, ar tikrai sergi. Darbdaviai pasitiki darbuotojais ir vertina jų sveikatą. Vadovai nėra atitrūkę nuo kolektyvo – jie dažnai patys dalyvauja kasdienėse užduotyse, o hierarchija nėra tokia griežta kaip Lietuvoje. Susirinkimai dažniausiai baigiasi punktualiai, nes norvegai vertina ne tik darbo, bet ir laisvalaikio laiką. Penktadieniais daugelis baigia darbą anksčiau – tai vadinama „fredagskos” (penktadienio jaukumas) tradicija.

Gamtos išsaugojimas ir tvarus gyvenimo būdas

Norvegai garsėja savo meile gamtai ir rūpesčiu aplinka. Šioje šalyje gamtos išsaugojimas nėra tik gražūs žodžiai – tai kasdienio gyvenimo dalis. Maisto švaistymas yra didelė gėda, todėl parduotuvės aktyviai mažina kainas produktams, kurių galiojimo laikas baigiasi, o žmonės organizuoja „maisto gelbėjimo” grupes.

Atliekų rūšiavimas Norvegijoje pasiekė tokį lygį, kad nustebina net ir rūšiuoti įpratusius lietuvius. Kiekvienas namas turi kelias skirtingas šiukšliadėžes, o didesnės atliekos vežamos į specialius surinkimo punktus. Plastikiniai buteliai grąžinami į specialius automatus už užstatą. Dėl tokios sistemos Norvegija perdirbą daugiau nei 90% visų plastikinių butelių. Tuo tarpu elektromobiliai tapo kasdienybe – Osle ir kituose didžiuosiuose miestuose beveik pusė naujų automobilių yra elektriniai, o valstybė dosniai remia tokių transporto priemonių įsigijimą.

Vaikų auklėjimas ir švietimo sistema be lygių

Norvegijos požiūris į vaikų auklėjimą ir švietimą dažnai apibūdinamas kaip „laisvas”, tačiau tai ne anarchija, o sąmoningas pasirinkimas leisti vaikams augti natūraliai. Darželiuose vaikai praleidžia didžiąją laiko dalį lauke, nepriklausomai nuo oro – norvegai sako: „Nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga.”

Mokyklose nėra griežtos disciplinos, kurios tikėtųsi lietuviai. Mokytojai ir mokiniai bendrauja kaip lygūs, kreipiasi vieni į kitus vardais. Nėra tokio spaudimo dėl pažymių – vertinamas ne tik žinių kiekis, bet ir vaiko asmeninis tobulėjimas, socialiniai įgūdžiai, kūrybiškumas. Iki 8 klasės vaikai negauna pažymių, o vertinami žodiniais atsiliepimais. Namų darbų užduodama minimaliai, kad vaikai turėtų laiko žaisti, ilsėtis ir užsiimti pomėgiais. Švietimas, įskaitant aukštąjį, yra nemokamas, o studijuojantys gali gauti lengvatines paskolas pragyvenimui.

Visuomenės nuostatos ir kultūriniai skirtumai

Norvegai garsėja savo santūrumu ir pagarba kitų asmeninei erdvei. Tai dažnai interpretuojama kaip šaltumas, tačiau iš tiesų tai tiesiog kultūros ypatumas. Jie nelinkę kištis į kitų reikalus ir tikisi tokio pat elgesio iš kitų. Viešajame transporte kalbėti garsiai telefonu laikoma nemandagu, o girtumo demonstravimas viešumoje – visiškai nepriimtinas.

Norvegijoje vyrauja „Jante įstatymas” – neformali socialinių normų sistema, teigianti, kad niekas neturėtų manyti esąs ypatingas ar geresnis už kitus. Tai skatina kuklumą ir lygiateisiškumą. Čia visiškai normalu, kad milijonierius važinėja paprastu automobiliu ir rengiasi kukliai – prabangos demonstravimas nėra vertybė. Taip pat nėra būdinga skųstis dėl smulkmenų ar apkalbinėti kitus – norvegai labiau vertina pozityvumą ir konstruktyvų požiūrį į problemas.

Gyvenimo būdas „friluftsliv” – gyvenimas atvirame ore

Norvegams būdingas ypatingas santykis su gamta, kurį jie vadina „friluftsliv” – gyvenimu atvirame ore. Nepaisant šalto klimato, norvegai praleidžia daug laiko gamtoje visais metų laikais. Savaitgalio išvykos į kalnus, slidinėjimas, žygiai pėsčiomis – tai ne tik hobis, bet gyvenimo būdas ir filosofija.

<artifact:text/markdown id=”norvegijos-straipsnis” title=”Grįžo iš Norvegijos ir pasakė – Lietuvoje tokių dalykų niekada nepamatysi”>

Grįžo iš Norvegijos ir pasakė – Lietuvoje tokių dalykų niekada nepamatysi

Kelionės į kitas šalis visada praplečia akiratį ir leidžia pažvelgti į pasaulį kitomis akimis. Ypač įdomu atrasti tas šalis, kuriose lietuviai dažnai ieško geresnio gyvenimo ir naujų galimybių. Norvegija – viena tokių šalių, traukianti ne tik savo gamtos grožiu, bet ir gyvenimo kokybe, socialinėmis garantijomis bei darbo sąlygomis. Tačiau kas iš tiesų slepiasi už turtingiausios Skandinavijos šalies durų?

Kalbėdami su grįžusiais iš Norvegijos tautiečiais, dažnai išgirstame nuostabą ir susižavėjimą tam tikrais šios šalies aspektais, kurių Lietuvoje paprasčiausiai nepamatysi. Šiame straipsnyje pažvelgsime į Norvegijos kasdienybę lietuvio akimis – nuo socialinės gerovės sistemos iki kultūrinių skirtumų, nuo darbo kultūros iki gamtos išsaugojimo. Kokie tie dalykai, kurie taip nustebina lietuvius, ir kodėl jie sakosi Lietuvoje to niekada nepamatysią?

Socialinė sistema, nuo kurios sukasi galva

Norvegijos socialinė sistema dažnai apibūdinama kaip viena geriausių pasaulyje, ir ne be priežasties. Valstybė rūpinasi kiekvienu savo piliečiu nuo gimimo iki senatvės, užtikrindama, kad niekas neliktų be pagalbos. Švietimas, sveikatos apsauga, vaiko priežiūros atostogos – viskas finansuojama iš mokesčių, kurie nors ir dideli, bet užtikrina, kad visuomenė gyvena saugiai ir oriai.

Lietuviams didžiausią įspūdį palieka tai, kad Norvegijoje būti tėvais yra daug paprasčiau finansiniu požiūriu. Vaiko priežiūros atostogos trunka iki 49 savaičių gaunant 100% atlyginimo arba 59 savaites gaunant 80% atlyginimo. Tėvai gauna specialią kvotą, kurios negalima perduoti motinai – tai skatina aktyvų tėčių dalyvavimą auginant vaikus. Darželiai prieinami visiems, o mokestis už juos priklauso nuo šeimos pajamų. Tokia sistema užtikrina, kad kiekvienas vaikas turi vienodas galimybes, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties.

Darbo kultūra, kuri sulaužo stereotipus

Norvegijoje darbo kultūra kardinaliai skiriasi nuo įprastos lietuviškos. Čia vyrauja „dugnad” – savanoriško bendruomeninio darbo – principas, kur visi prisideda prie bendro gėrio. Darbo savaitė dažniausiai trunka 37,5 valandas, o viršvalandžiai nėra laukiami ar skatinami – priešingai, jie rodo nepakankamą darbo organizavimą.

Labiausiai stebina darbo ir asmeninio gyvenimo balansas. Jei susirgi, gali be jokių problemų likti namuose ir niekas tau neskambinės tikrinti, ar tikrai sergi. Darbdaviai pasitiki darbuotojais ir vertina jų sveikatą. Vadovai nėra atitrūkę nuo kolektyvo – jie dažnai patys dalyvauja kasdienėse užduotyse, o hierarchija nėra tokia griežta kaip Lietuvoje. Susirinkimai dažniausiai baigiasi punktualiai, nes norvegai vertina ne tik darbo, bet ir laisvalaikio laiką. Penktadieniais daugelis baigia darbą anksčiau – tai vadinama „fredagskos” (penktadienio jaukumas) tradicija.

Gamtos išsaugojimas ir tvarus gyvenimo būdas

Norvegai garsėja savo meile gamtai ir rūpesčiu aplinka. Šioje šalyje gamtos išsaugojimas nėra tik gražūs žodžiai – tai kasdienio gyvenimo dalis. Maisto švaistymas yra didelė gėda, todėl parduotuvės aktyviai mažina kainas produktams, kurių galiojimo laikas baigiasi, o žmonės organizuoja „maisto gelbėjimo” grupes.

Atliekų rūšiavimas Norvegijoje pasiekė tokį lygį, kad nustebina net ir rūšiuoti įpratusius lietuvius. Kiekvienas namas turi kelias skirtingas šiukšliadėžes, o didesnės atliekos vežamos į specialius surinkimo punktus. Plastikiniai buteliai grąžinami į specialius automatus už užstatą. Dėl tokios sistemos Norvegija perdirbą daugiau nei 90% visų plastikinių butelių. Tuo tarpu elektromobiliai tapo kasdienybe – Osle ir kituose didžiuosiuose miestuose beveik pusė naujų automobilių yra elektriniai, o valstybė dosniai remia tokių transporto priemonių įsigijimą.

Vaikų auklėjimas ir švietimo sistema be lygių

Norvegijos požiūris į vaikų auklėjimą ir švietimą dažnai apibūdinamas kaip „laisvas”, tačiau tai ne anarchija, o sąmoningas pasirinkimas leisti vaikams augti natūraliai. Darželiuose vaikai praleidžia didžiąją laiko dalį lauke, nepriklausomai nuo oro – norvegai sako: „Nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga.”

Mokyklose nėra griežtos disciplinos, kurios tikėtųsi lietuviai. Mokytojai ir mokiniai bendrauja kaip lygūs, kreipiasi vieni į kitus vardais. Nėra tokio spaudimo dėl pažymių – vertinamas ne tik žinių kiekis, bet ir vaiko asmeninis tobulėjimas, socialiniai įgūdžiai, kūrybiškumas. Iki 8 klasės vaikai negauna pažymių, o vertinami žodiniais atsiliepimais. Namų darbų užduodama minimaliai, kad vaikai turėtų laiko žaisti, ilsėtis ir užsiimti pomėgiais. Švietimas, įskaitant aukštąjį, yra nemokamas, o studijuojantys gali gauti lengvatines paskolas pragyvenimui.

Visuomenės nuostatos ir kultūriniai skirtumai

Norvegai garsėja savo santūrumu ir pagarba kitų asmeninei erdvei. Tai dažnai interpretuojama kaip šaltumas, tačiau iš tiesų tai tiesiog kultūros ypatumas. Jie nelinkę kištis į kitų reikalus ir tikisi tokio pat elgesio iš kitų. Viešajame transporte kalbėti garsiai telefonu laikoma nemandagu, o girtumo demonstravimas viešumoje – visiškai nepriimtinas.

Norvegijoje vyrauja „Jante įstatymas” – neformali socialinių normų sistema, teigianti, kad niekas neturėtų manyti esąs ypatingas ar geresnis už kitus. Tai skatina kuklumą ir lygiateisiškumą. Čia visiškai normalu, kad milijonierius važinėja paprastu automobiliu ir rengiasi kukliai – prabangos demonstravimas nėra vertybė. Taip pat nėra būdinga skųstis dėl smulkmenų ar apkalbinėti kitus – norvegai labiau vertina pozityvumą ir konstruktyvų požiūrį į problemas.

Gyvenimo būdas „friluftsliv” – gyvenimas atvirame ore

Norvegams būdingas ypatingas santykis su gamta, kurį jie vadina „friluftsliv” – gyvenimu atvirame ore. Nepaisant šalto klimato, norvegai praleidžia daug laiko gamtoje visais metų laikais. Savaitgalio išvykos į kalnus, slidinėjimas, žygiai pėsčiomis – tai ne tik hobis, bet gyvenimo būdas ir filosofija.

Nuostabiausia, kad šiai veiklai skirti savaitgaliai yra šventas laikas – jokių darbinių skambučių ar elektroninių laiškų. Daugelis norvegų turi vasarnamius, vadinamus „hytte” – dažnai tai paprasti, be prabangos nameliai gamtoje, kur šeimos praleidžia laisvalaikį. Gamtoje jie ieško ne tik aktyvaus poilsio, bet ir vidinio balanso – tai vadinama „koselig” (jaukumo) pojūčiu, kuris pasiekiamas būnant gamtoje, toli nuo miesto šurmulio.

Kas dar stebina lietuvius Norvegijoje?

Štai keletas dalykų, kurie labiausiai stebina į Norvegiją atvykusius lietuvius:

• Pasitikėjimas žmonėmis – parduotuvėse galima rasti neužrakintų dviračių, o namuose retai kada užtraukiamos užuolaidos – norvegai neturi ko slėpti ir pasitiki aplinkiniais.
• Gyvenimo kokybė visiems – net ir paprasčiausias darbininkas gali sau leisti kokybišką gyvenimą, atostogas užsienyje ir orią senatvę.
• Visi mokesčiai internetu – visos finansinės operacijos, mokesčiai, sąskaitos apmokamos internetu, o grynųjų pinigų naudojimas minimalus.
• Užkandžiai darbe – darbovietėse dažnai įrengtos virtuvėlės su nemokama kava, arbata, vaisiais, o kartais net pusryčiais.
• Pagarba gamtai – posakis „allemannsretten” (kiekvieno teisė) reiškia, kad kiekvienas turi teisę naudotis gamta, bet privalo ją saugoti.
• Norvegiškas punktualumas – jei susitikimas 10 valandą, visi ateina 9:55, o ne 10:10, kaip įprasta Lietuvoje.
• Visiškas skaidrumas – kiekvieno asmens pajamos ir sumokėti mokesčiai yra vieša informacija, kurią gali patikrinti bet kas.

Visi šie kultūriniai ir socialiniai skirtumai sukuria unikalią Norvegijos visuomenę, kuri, nors ir nėra tobula, bet sukuria sąlygas kokybiškam gyvenimui visiems jos nariams.

Ar viskas Norvegijoje taip tobula?

Nors daugelis grįžusių iš Norvegijos dalijasi tik teigiamais įspūdžiais, tačiau ir šioje šalyje yra savų iššūkių. Pirmiausia – klimatas. Ilgos, tamsios žiemos su vos kelių valandų šviesa dieną gali sukelti sezoninę depresiją, ypač tiems, kurie įpratę prie lietuviškų metų laikų kaitos.

Antra, nors atlyginimai Norvegijoje yra vieni didžiausių pasaulyje, pragyvenimo lygis taip pat labai aukštas. Maisto produktai, būstas, transportas – viskas kainuoja daug daugiau nei Lietuvoje. Taip pat norvegai yra gana uždaros bendruomenės – užmegzti gilias draugystes su vietiniais užtrunka ilgai, todėl imigrantai dažnai jaučiasi vieniši, ypač pirmaisiais metais.

Dar vienas iššūkis – norvegų kalba. Nors daugelis norvegų puikiai kalba angliškai, norint visiškai integruotis į visuomenę ir gauti gerą darbą, būtina išmokti norvegų kalbą. Be to, darbas Norvegijoje dažnai reikalauja specifinių sertifikatų ir kvalifikacijų, todėl daugeliui imigrantų tenka pradėti nuo paprastesnių darbų, net jei tėvynėje jie dirbo aukštos kvalifikacijos pozicijose.

Apibendrinkime: ko galime pasimokyti iš norvegų?

Norvegijos pavyzdys rodo, kad šalis gali klestėti derindama socialinį teisingumą su ekonominiu efektyvumu. Protingas gamtos išteklių valdymas (ypač naftos ir dujų), investicijos į žmonių gerovę ir švietimą, ilgalaikis planavimas – visa tai sukūrė valstybę, kuri nuolat užima aukščiausias vietas pasaulio laimės indeksuose.

Mums, lietuviams, būtų naudinga perimti keletą norvegų principų: darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, pagarbą gamtai, bendruomeniškumą be privalomo „kaimyniško” kišimosi į kitų reikalus, investicijas į vaikų švietimą ir ugdymą. Norvegai nesiekia visko turėti čia ir dabar – jie planuoja ilgalaikę perspektyvą, mąsto apie ateities kartas.

Grįžę iš Norvegijos lietuviai dažnai sako, kad Lietuvoje tokių dalykų niekada nepamatysime. Tačiau ar tikrai? Juk ir Norvegija nebuvo visada tokia turtinga ir gerai organizuota. Viskas prasideda nuo vertybių pokyčio, ilgalaikės vizijos ir gebėjimo mokytis iš gerųjų pavyzdžių. Kas žino – galbūt po kelių dešimtmečių kažkas grįš iš Lietuvos į Norvegiją ir sakys: „Norvegijoje tokių dalykų niekada nepamatysite”.