Kai viskas juda žaibišku greičiu, mes dažnai net nepastebime, kaip mūsų kasdienis elgesys virsta giliai įsišaknijusiais įpročiais. Vieni jų tampa mūsų sąjungininkais, o kiti – nematomais valdovais, kurie pamažu perima kontrolę ir formuoja mūsų gyvenimą. Psichologai teigia, kad net 95 procentai visų mūsų minčių, jausmų ir veiksmų yra įpročių padarinys. Galbūt jauti, kad kai kurie tavo įpročiai tapo tokia neatsiejama kasdienybės dalimi, jog sunku įsivaizduoti gyvenimą be jų?
Įpročiai formuojasi pamažu, beveik nepastebėdami mes leidžiame jiems įsišaknyti mūsų gyvenime, kol vieną dieną suprantame, kad tapome jų vergais. Mūsų smegenyse susiformuoja tam tikros nervinių jungčių sistemos, kurios automatizuoja mūsų elgesį. Įdomu tai, kad įpročiai niekada visiškai neišnyksta – jie tik užleidžia vietą naujiems. Todėl taip svarbu laiku atpažinti tuos, kurie ima riboti mūsų laisvę ir ima diktuoti gyvenimo taisykles.
Ženklai, jog tapai įpročių vergu
Rytinio kavos puodelio metu nejučia pradedi naršyti socialiniuose tinkluose ir nepajunti, kaip prabėga pusvalandis? Pabaigęs darbą jautiesi taip išsekęs, kad vakare automatiškai įsijungi televizorių ir žiūri bet ką, kas tik rodoma? Tai tik keli pavyzdžiai, kaip įpročiai gali subtiliai perimti kontrolę. Jei atpažįsti tokius ar panašius elgesio modelius, gali būti, kad kai kurie tavo įpročiai jau nebe tau tarnauja, o tu jiems.
Vienas iš aiškiausių ženklų, kad tapai įpročio vergu, yra tas nerimastingas, beveik fizinis diskomfortas, kurį jauti, kai dėl kokių nors priežasčių negali atlikti įprasto veiksmo. Jeigu negali įsivaizduoti dienos be kavos, socialinių tinklų patikrinimo kas dešimt minučių ar vakarinio serialo žiūrėjimo, verta susimąstyti. Pats poreikis nuolat patikrinti telefoną, net kai nėra jokio pranešimo, rodo, kad įprotis jau yra perėmęs kontrolę.
Kaip atsiranda įpročių vergovė
Įpročiai formuojasi pagal paprastą, bet galingą ciklą: stimulas, veiksmas, atlygis. Kai šis ciklas kartojasi pakankamai dažnai, jis tampa automatinis, ir mūsų smegenys pradeda jį vykdyti beveik be sąmoningo suvokimo. Pavyzdžiui, jauti nuobodulį (stimulas), paimi telefoną ir patikrini socialinius tinklus (veiksmas), gauni momentinį pasitenkinimą matydamas naujienas ar sulaukęs pranešimų (atlygis).
Mūsų smegenys yra sukurtos taip, kad siektų malonumo ir vengtų diskomforto, todėl šis ciklas labai lengvai įsitvirtina. Laikui bėgant, vien stimulo pasirodymas (nuobodulys) automatiškai sukelia veiksmą (telefono tikrinimą), net jei nesąmoningai. Kai šie elgesio modeliai tampa nebekontroliuojami ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, galime kalbėti apie tikrą įpročių vergovę.
Kodėl sunku ištrūkti iš įpročių gniaužtų
Visi žalingi įpročiai turi vieną bendrą bruožą – jie suteikia momentinį pasitenkinimą, o neigiamos pasekmės pasireiškia tik ilgainiui. Dėl to mums sunku juos atpažinti kaip probleminius ir dar sunkiau jų atsisakyti. Smegenys nuolat ieško greito atlygio, nesvarbu, ar tai būtų saldumynas, socialinių tinklų patikrinimas, ar cigaretė.
Dar vienas aspektas, kodėl sunku atsikratyti įpročių, yra tai, kad jie dažnai būna susipynę su mūsų emocine būsena. Mes naudojame įpročius kaip būdą susidoroti su stresu, nerimu ar net nuoboduliu. Todėl bandant atsikratyti žalingo įpročio, būtina atkreipti dėmesį į emocines priežastis, slypinčias už jo.
Kaip atpažinti, kad įprotis tapo priklausomybe
Yra plona riba tarp įpročio ir priklausomybės. Pasak psichologų, jei įprotis pradeda trukdyti tavo kasdieniam funkcionavimui, sukelia psichologinį ar fizinį diskomfortą, kai bandai jo atsisakyti, arba jei tu tęsi šį elgesį, nors jis aiškiai daro žalą – tai gali būti priklausomybės požymiai.
Vienas iš pirmųjų ženklų, kad esi priklausomas nuo įpročio, yra tai, kad tau kilo klausimas, ar nesi priklausomas. Psichologai teigia, kad tokie klausimai niekada nekyla šiaip sau ir jau vien jų atsiradimas gali būti signalas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei kažkas iš aplinkinių pastebėjo ir paminėjo tavo įprotį – tai dar vienas svarbus ženklas.
Kasdieniai įpročiai, kurie gali virsti priklausomybe
Ne visi įpročiai yra blogi, tačiau net iš pažiūros nekalti kasdienos ritualai gali tapti probleminiais. Pavyzdžiui, rytinis kavos puodelis yra įprastas daugeliui, tačiau jei be jo jauti stiprų dirglumą, galvos skausmą ar negali normaliai funkcionuoti – tai gali būti kofeino priklausomybės požymiai.
Taip pat dažnai nepastebime, kaip technologijų naudojimas virsta priklausomybe. Socialinių tinklų tikrinimas, naršymas internete ar žaidimas mobiliaisiais žaidimais gali atrodyti kaip nekaltas laisvalaikio praleidimo būdas, tačiau kai šie veiksmai pradeda užimti didžiąją tavo laiko dalį ar kelia nerimą, kai negali jų atlikti, verta susirūpinti.
Išsilaisvinimas: pirmieji žingsniai
Pirmas žingsnis išsilaisvinant iš įpročių vergovės yra sąmoningumas. Pradėk stebėti savo elgesį ir atpažinti automatinius veiksmus. Veskite įpročių dienoraštį savaitę, užrašydamas, kada pasireiškia įprotis, ką konkrečiai darai, kiek laiko tam skiriate ir kokios emocijos bei mintys tuo metu kyla.
Antrasis žingsnis – identifikuoti trigerius, kurie iššaukia įprotį. Tai gali būti konkretus veiksmas, emocija ar net tam tikra vieta. Pavyzdžiui, nuobodulys gali būti trigeris naršymui telefone, o stresas – persivalgymui. Atpažinus šiuos trigerius, gali sąmoningai kurti alternatyvias reakcijas į juos.
Naujų įpročių formavimas – kelias į laisvę
Psichologai teigia, kad efektyviau ne kovoti su senais įpročiais, o formuoti naujus, geresnius. Tam reikia laiko ir kantrybės – tyrimai rodo, kad naujo įpročio formavimas gali užtrukti nuo 21 dienos iki kelių mėnesių, priklausomai nuo įpročio sudėtingumo.
Formuojant naujus įpročius, svarbu pradėti nuo mažų, pasiekiamų tikslų ir pamažu judėti link didesnių pokyčių. Taip pat labai padeda, jei turi bendraminčių grupę ar artimą žmogų, kuris palaiko tavo pastangas. Tyrimai rodo, kad naujų įpročių ugdymas kartu yra linksmesnis, greitesnis ir efektyvesnis dėl abipusės paramos ir atsakomybės.
Įpročiai formuoja mūsų gyvenimą daug labiau, nei mes linkę pripažinti. Jie gali būti puikūs pagalbininkai, padedantys efektyviai veikti kasdieniame gyvenime, tačiau gali tapti ir nematomais valdovais, diktudojančiais mūsų veiksmus ir sprendimus. Esminis skirtumas – ar mes kontroliuojame savo įpročius, ar jie kontroliuoja mus.
Laimei, net ir giliai įsišakniję įpročiai gali būti pakeisti, jei esame pasiryžę įdėti pastangų ir laiko. Sąmoningumas, savistaba ir nauji, sveikesni elgesio modeliai gali padėti išsivaduoti iš įpročių vergovės ir susigrąžinti kontrolę. Prisiminkite – niekada nevėlu keistis ir kurti tokį gyvenimą, kokio iš tiesų norite.