Dažniausiai šeimininkės langus plauna du kartus per metus: pavasarį, kai baigiasi stiprūs lietūs, ir rudenį, kol oras dar leidžia, o sniego prognozėse nėra. Spalis – paskutinis patogus laikas, nes vėliau, kai lauke šalta, vanduo ant stiklo ima šalti, o langai nebeišdžiūsta.
Tačiau gyventi su nešvariais langais niekam nepatinka, o jie nešvarumu apauga labai greitai, ypač jei gyvenate prie kelio. Kokybiškos priemonės kainuoja nemažai, todėl daugelis langų valiklį gaminasi patys.
Naminis tirpalas su actu
Tarp dešimčių variantų pirmauja paprastas actas. Tas pats, kurį naudojame virtuvėje, puikiai tinka ir langams.
Tirpalui imkite stiklinę šilto vandens ir įpilkite 50 ml stalo acto (9 %). Suplakite ir supilkite į buteliuką su purkštuku. Štai ir visas receptas – jokių sudėtingų komponentų ir jokio laiko gaminimui.
Vandenį imkite būtent šiltą, kad geriau ištirptų vabzdžių dėmės. Be to, šiltame tirpale actas greičiau išgaruoja, todėl lieka mažiau dryžių. Jei vanduo labai kietas, geriau naudoti virintą ar distiliuotą – tada ant stiklo neliks kalkių taškelių.
Rūgštis tirpdo kalkių apnašas ir lietaus lašų pėdsakus, kurie išdžiūvę ant stiklo labai sunkiai nusiplauna įprastomis priemonėmis. Actas nuvalo ir riebius pirštų atspaudus. Išdžiūvus acto kvapas išnyksta.
Jei langai labai nešvarūs, pirmiausia nuplaukite juos šiltu vandeniu su keliais lašais indų ploviklio, o tik tada naudokite acto tirpalą. Riebius nešvarumus ploviklis nuima geriau.
Kaip plauti, kad neliktų dryžių
Tirpalo purkškite ant viso stiklo negailėdami. Tada iškart imkite minkštą šluostę ar mikropluošto skudurėlį ir nušluostykite sausai apskritimais arba S formos judesiais, nuo viršutinio krašto žemyn, kad tirpalas nebėgtų ant jau nušluostytų vietų.
Popierinės servetėlės irgi tinka, bet mikropluoštas duoda geresnį rezultatą. Seni laikraščiai, kuriuos naudojo močiutės, šiandien netinka: spaustuvės dažai gali palikti pilkų dėmių ant rėmų.
Nevalykite langų ryškioje saulėje. Tirpalas išdžiūsta greičiau, nei spėjate nušluostyti, ir lieka dryžių. Geriausias laikas – debesuota diena arba rytas.
Profesionalai naudoja stiklo valytuvą su guminiu kraštu. Juo braukiama horizontaliai nuo viršaus žemyn, po kiekvieno brūkšnio nušluostant gumą sausa šluoste. Taip išvengiama dryžių net ant didelių langų.
Nepamirškite ir rėmų bei palangių. Ten kaupiasi dulkės ir smulkūs vabzdžiai, kurie po lietaus nubėga ant švaraus stiklo. Plastikinius rėmus valykite muiluotu vandeniu, o gumines tarpines patepkite silikoniniu tepalu – taip jos ilgiau išlieka elastingos.
Saugumas aukštame aukšte
Iš vidaus langus kiekvienas nuplauna greitai. Bet išorinė stiklo pusė 5, 10 aukšte ar dar aukščiau yra visai kita situacija. Kasmet ji tampa nelaimių priežastimi.
Daugeliui atrodo, kad jei tvirtai laikaisi už rėmo, nieko baisaus neatsitiks. Bet langų gamintojai aiškiai nurodo: joks rėmas nėra skirtas žmogaus svoriui. Jis gali išlaikyti stiklą, bet ne žmogų.
Todėl Jūratė, gyvenanti 10 aukšte, niekada nelipa ant palangės ir nesilenkia pro langą. Daugumą šiuolaikinių plastikinių langų galima atidaryti į vidų taip, kad išorinė pusė būtų pasiekiama iš kambario. Jei to neįmanoma, yra kitų būdų:
Magnetiniai langų valytuvai. Viena dalis lieka kambaryje, kita – lauke, ir abi juda kartu, laikomos magneto.
Valytuvai ilgu kotu su teleskopine rankena ir lenkiama galvute.
Langų valymo robotai. Prietaisas prisitvirtina prie stiklo vakuumu, pats juda nustatytu maršrutu ir nušluosto stiklą sausai pridėtomis šluostėmis. Per 10–15 minučių langai švarūs be jokios rizikos iškristi. Robotą visada pririškite apsauginiu lynu.
Profesionalūs langų valytojai. Jei langai dideli ar sunkiai pasiekiami, kartą ar du per metus tai verta patikėti specialistams.
Jokie švarūs langai nėra verti rizikos. O su paprastu acto tirpalu ir saugiais įrankiais jie blizga ilgai.
