Spalį, kai sode sudeginamos šakos, o pirtyje ar židinyje susikaupia pilnas kibiras pelenų, ranka pati tiesiasi prie lysvių. Atrodo paprasta: išbarstai, įkasi, ir iki pavasario žemė pati pasidaro derlingesnė. Daugelis taip daro jau dešimtmečius, nes taip darė ir tėvai.
Bet pelenai nėra stebuklingi trąšos milteliai, tinkantys visur. Vienur jie tikrai padės, kitur pavasarį sulauksite pageltusių lapų, menko derliaus ar šašuotų bulvių. Ir dažniausiai niekas net nesusieja to su rudenį išbertu kibiru.
Kuo medžio pelenai iš tikrųjų naudingi
Pelenuose yra kalio, kalcio, magnio ir kitų mineralinių medžiagų. Kalis augalams reikalingas vaisiams, šaknims ir atsparumui ligoms, o kalcio junginiai mažina dirvos rūgštingumą. Būtent todėl pelenai laikomi gera priemone rūgščiai žemei, kurios Lietuvoje tikrai netrūksta, ypač smėlingose ir durpingose vietose.
Tačiau azoto pelenuose praktiškai nėra. Taigi jie nepakeis komposto ar mėšlo ir nebus vienintelė trąša, kurios užtenka visam sezonui.
Kaip berti pelenus rudenį, kad būtų naudos
Geriausias laikas – rudeninis lysvių paruošimas, kai žemė jau nuimta, bet dar neįšalusi. Tuomet pelenai iki pavasario spėja susimaišyti su dirva.
Orientacinis kiekis, kurio dažnai laikomasi, yra 100–150 g pelenų vienam kvadratiniam metrui. Tai maždaug viena pilna stiklinė. Universalios normos nėra: daug priklauso nuo to, kokia rūgšti jūsų žemė ir kokie pelenai.
Pelenus išbarstykite tolygiai visu plotu ir negiliai įterpkite į viršutinį sluoksnį grėbliu ar kauptuku. Nepalikite jų krūvelėmis. Ten, kur pelenų per daug, dirva tampa per daug šarminė ir sutrinka maisto medžiagų pusiausvyra.
Ar galima berti po vaismedžiais
Obelims, kriaušėms, slyvoms ir vyšnioms saikingas pelenų kiekis gali būti naudingas, jei dirva rūgšti arba joje trūksta kalio. Berkite ne prie pat kamieno, o visu medžio lajos plotu, po to negiliai sumaišykite su žeme. Jei ruduo sausas, vietą galima palaistyti.
Tik nedarykite to kasmet iš įpročio. Jei žemė jau neutrali ar šarminė, kasmetiniai pelenai ją dar labiau šarmina, ir medžiams tampa sunkiau pasisavinti geležį bei kitus elementus.
5 klaidos, kurias daro beveik visi
Pelenai beriami po visais augalais be išimties. Mėlynės, šilauogės, rododendrai, azalijos ir spanguolės mėgsta rūgščią dirvą. Jiems pelenai kenkia, o ne padeda.
Pelenai maišomi su šviežiu mėšlu ar amonio trąšomis. Šarminėje terpėje azotas lengviau išgaruoja amoniako pavidalu, todėl prarandate dalį trąšų vertės. Tokias trąšas berkite skirtingu laiku.
Naudojami pelenai nuo bet ko. Daržui tinka tik švarios, neapdorotos medienos ir augalinių atliekų pelenai. Pelenai nuo deginto plastiko, dažytų ar laminuotų lentų, kartono su spauda ar buitinių šiukšlių į lysves keliauti negali.
Beriamas storas sluoksnis. Daugiau nereiškia geriau. Perteklius išderina dirvos cheminę pusiausvyrą, o atstatyti ją užtrunka kelerius metus.
Pelenai beriami į jau šarminę žemę. Tai pati didžiausia klaida. Jei pH ir taip aukštas, papildomas šarminimas augalams tik pakenks.
Kur su pelenais būti ypač atsargiems
Nepilkite jų bet kaip ten, kur kitais metais ketinate sodinti bulves. Šarmingesnėje dirvoje lengviau plinta paprastasis bulvių šašas, ir gražios bulvės virsta šiurkščiomis, rudomis dėmėmis nusėtomis gumbais.
Taip pat pelenų nereikia rūgščią terpę mėgstantiems augalams ir lysvėms, kur dirva jau buvo kalkinta.
Todėl prieš kasmet beriant didesnį kiekį pelenų verta bent apytiksliai patikrinti dirvos rūgštingumą. Indikatorinės juostelės ar paprastas pH matuoklis kainuoja nedaug, o pasako labai daug.
Kaip be laboratorijos suprasti, ar žemė rūgšti
Net ir neturint matuoklio, dirva dažnai pati išsiduoda. Jei lysvėse ir aplink jas gausiai auga asiūkliai, rūgštynės, rūgščiosios kiškiakopūstės ar samanos, tikėtina, kad žemė rūgšti. Tokioje dirvoje pelenai paprastai būna naudingi. O jei sode gerai jaučiasi ramunėlės, dobilai ir dilgėlės, o kopūstai auga be vargo, dirva greičiausiai jau artima neutraliai, ir pelenų kiekį verta mažinti.
Dar vienas paprastas būdas: į saują žemės užpilkite šiek tiek acto. Jei žemė šnypščia ir burbuliuoja, joje daug kalkių, ir pelenai jai tikrai nereikalingi.
Ir dar viena gudrybė
Pelenus laikykite sausai, uždaroje talpoje, pavyzdžiui, metaliniame kibire su dangčiu. Jei jie stovi lauke po lietumi ir sniegu, tirpūs junginiai, ypač kalis, pamažu išsiplauna, ir pavasarį berite jau beveik tuščią pilką masę.
Medžio pelenai tikrai yra naudingas ir nemokamas priedas daržui. Bet svarbiausia taisyklė paprasta: neberkite jų visur vien todėl, kad jų turite. Pirmiausia įvertinkite dirvos rūgštingumą ir konkretaus augalo poreikius, o tik tada nuspręskite, kur kibiras pelenų atneš naudos.
