Kasdien sėsdami prie automobilio vairo imame į rankas ne tik raktus, bet ir atsakomybę už savo bei kitų eismo dalyvių gyvybes. Nors daugelis savęs laiko patyrę vairuotojai, šiuolaikiniame pasaulyje atsirado nauja grėsmė, kuriai atsispirti tampa vis sunkiau – išmanieji telefonai. Žvilgsnis į ekraną, greitas pranešimo patikrinimas ar žinutės parašymas atrodo tik akimirkos reikalas, tačiau būtent tos kelios sekundės gali tapti lemtingomis.
Vairavimo ekspertai ir saugumo specialistai vieningai tvirtina – nėra saugaus būdo naudotis telefonu vairuojant. Nei laisvų rankų įranga, nei balso komandos, nei specializuoti laikikliai negali kompensuoti svarbiausio faktoriaus – dėmesio atitraukimo nuo kelio. Būtent apie šį dėmesio atitraukimą kalbama eksperimentuose, tiriant, kiek laiko vairuotojas iš tiesų „nemato” kelio žvilgtelėjęs į telefoną.
Akimirka, kuri kainuoja šimtus metrų
Tyrimais nustatyta, kad trumpiausias vairuotojo reakcijos laikas yra 0,3 sekundės, o ilgiausias gali siekti net 1,4 sekundės, atskirais atvejais užsitęsdamas iki 2 sekundžių. Tai reiškia, kad vien tik pamatęs pavojų, vairuotojas fiziškai negali sureaguoti greičiau – tokia yra žmogaus psichofiziologinė realybė.
Kas nutinka, kai į šią lygtį įvedame telefoną? Važiuojant 90 km/h greičiu, vairuotojas per sekundę nuvažiuoja 25 metrus. Jei į telefoną žiūrima vidutiniškai 4,6 sekundės (tiek laiko užtrunka perskaityti ar parašyti paprastą žinutę), per tą laiką automobilis nuvažiuoja daugiau nei 115 metrų. Tai prilygsta futbolo aikštės ilgiui, kurį vairuotojas pravažiuoja tarsi užrištomis akimis.
Smegenys negali dirbti dviejų darbų
Žmogaus smegenys, vairuojant ir naudojantis mobiliuoju telefonu, negali efektyviai atlikti abiejų veiksmų vienu metu. Neuromokslininkų tyrimai rodo, kad vairuojant ir naudojantis mobiliuoju telefonu aktyvuojasi kiti smegenų centrai, o sumažėja aktyvumas tų, kurie atsakingi už orientaciją erdvėje bei kompleksinių sprendimų priėmimą.
Praktiniai eksperimentai atskleidė, kad kalbant ar rašant žinutes telefonas pailgina vairuotojo reakcijos laiką 35 procentais. Tai reiškia, kad įprastas 1 sekundės reakcijos laikas pailgėja iki 1,35 sekundės, o tai reiškia papildomus 9 metrus, kuriuos automobilis nuvažiuoja prieš pradedant stabdyti.
Pavojingesnis už alkoholį ir narkotikus
Daugelis nustebę sužino, kad SMS žinučių rašymas vairuojant yra pavojingesnis ne tik už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, bet ir už vairavimą parūkius marihuanos. Vokietijos žurnalo „Auto Bild” atliktas eksperimentas parodė, kad vairuotojai, rašantys SMS žinutes, reaguoja daug lėčiau nei apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.
Šie duomenys verčia susimąstyti, ypač žinant, kad visuomenėje alkoholio vartojimas prieš vairavimą yra griežtai smerkiamas, o į telefoną žvilgtelėjimas – dažnai toleruojamas kaip neišvengiama būtinybė. Tokia dviguba moralė kelia rimtą susirūpinimą saugaus eismo specialistams.
Telefonas prie vairo: eksperimentai atskleidžia tiesą
Siekiant geriau suprasti vairuotojų elgesį ir dėmesio blaškymosi poveikį, atliekami įvairūs eksperimentai. Vienas iš jų – specialūs vairavimo simuliatoriai, kuriuose dalyviai bando vairuoti naudodamiesi telefonu. Rezultatai dažnai šokiruoja pačius dalyvius, kai jiems parodoma, kiek kartų jie „išvažiavo” iš savo juostos ar „atsitrenkė” į priekyje važiuojantį automobilį.
Kitas paprastas eksperimentas, kurį gali atlikti kiekvienas: nustatykite laikmatį 4,6 sekundėms (vidutinis laikas, per kurį perskaitoma ar parašoma žinutė) ir užsimerkite tiek laiko važiuodami kaip keleivis. Patirsite, kiek daug kelio informacijos praleidžiate per šį tariamai trumpą laiką.
Jaunimas rizikuoja dažniausiai, tačiau problema apima visas amžiaus grupes
Nors dažnai manoma, kad telefonų naudojimas vairuojant yra jaunimo problema, statistika rodo, kad 47 procentai vyresnio amžiaus vairuotojų taip pat prisipažįsta rašantys žinutes vairuodami. Tai rodo, kad problema yra visapusiška ir apima visas amžiaus grupes.
Vairuotojai, kurie rašo SMS žinutes vairuodami, patenka į avarijas 23 kartus dažniau nei tie, kurie to nedaro. Harvardo rizikų analizės centro duomenimis, trumpųjų pranešimų rašymas vairuojant nusineša per 3000 gyvybių kasmet pasaulyje.
Technologijos: problema ar sprendimas?
Šiuolaikinių automobilių gamintojai bando spręsti šią problemą integruodami išmaniąsias sistemas, leidžiančias naudotis telefono funkcijomis per automobilio multimediją. Tačiau tyrimai rodo, kad net ir tokios sistemos nevisiškai išsprendžia problemą – jos tik sumažina fizinį kontaktą su telefonu, bet nepanaikina kognityvinio dėmesio atitraukimo.
Vienas perspektyviausių sprendimų gali būti specialios programėlės, kurios automatiškai blokuoja pranešimus ir žinutes vairavimo metu. Kai kurios iš jų netgi siunčia automatinį atsakymą: „Atsiprašau, šiuo metu vairuoju ir negaliu atsakyti.”
Teisinės pasekmės Lietuvoje
Lietuvoje vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis. Tai galioja ne tik važiuojant, bet ir stovint prie šviesoforo ar transporto spūstyje. Leidžiama naudotis telefonu tik tada, kai transporto priemonė yra visiškai sustojusi ir variklis išjungtas.
Už šio draudimo pažeidimą gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų, o pakartotinai pažeidus taisykles per metus, galima netekti vairuotojo pažymėjimo trims mėnesiams. Tačiau žvelgiant į statistiką, baudos ne visada atbaido vairuotojus nuo šio pavojingo įpročio.
Kaip atsispirti pagundai žvilgtelėti į telefoną?
Įprotis tikrinti telefoną tapo toks stiprus, kad daugeliui tai yra beveik automatinis veiksmas. Psichologai šį reiškinį vadina „FOMO” (Fear Of Missing Out) – baime kažką praleisti. Vairuotojams, norintiems atsikratyti šio pavojingo įpročio, rekomenduojama:
- Prieš pradedant važiuoti, telefoną įdėti į nepasiekiamą vietą, pavyzdžiui, bagažinę ar galinę sėdynę.
- Įjungti „netrukdyti” režimą arba specialią vairavimo programėlę.
- Planuoti sustojimus ilgesnėse kelionėse, kad būtų galima patikrinti žinutes.
- Informuoti artimuosius, kad vairuojate ir būsite nepasiekiami tam tikrą laiką.
Svarbu suprasti, kad nėra tokio dalyko kaip „saugus” tekstinių žinučių rašymas vairuojant. Net jei tai trunka tik kelias sekundes, per tą laiką gali nutikti lemtingas įvykis.
Mintys kelyje, o ne telefone
Mūsų visuomenėje atėjo laikas keisti požiūrį į telefonų naudojimą vairuojant. Kaip vienas vairuotojas, dalyvavęs saugaus vairavimo eksperimente, pasakė: „Pasakiau sau: viskas, laikas prie vairo kelyje yra mano laikas. Nes kitu metu nuolat bėgame, darome daug darbų vienu metu. Vairuojant turime galimybę būti čia ir dabar”.
Galbūt verta šiuos žodžius prisiminti kiekvieną kartą, kai sėdame prie vairo. Kelios sekundės, kurias sutaupome patikrindami telefoną, nėra vertos rizikos, kurią prisiimame. Kelias visada turi turėti pirmenybę prieš skaitmeninį pasaulį, kuris kantriai palauks, kol saugiai pasieksite savo kelionės tikslą.
