1 iš 5 vaikų turtingose šalyse
gyvena skurde,
1 iš 8 susiduria su maisto nepritekliumi

Lietuva – tarp mažiausiai vaikais besirūpinančių pasiturinčių pasaulio šalių

Naujausias UNICEF tyrimas skelbia, kad net 1 iš 5 vaikų turtingose pasaulio valstybėse auga santykiniame skurde* ir vidutiniškai 1 iš 8 vaikų susiduria su maisto nepritekliaus problema. Įvertinus vaikų padėtį turtingose pasaulio valstybėse UNICEF paskelbė šalių reitingus, kuriuose Lietuva užima 33-ąją vietą iš 41 ir patenka tarp mažiausiai vaikais besirūpinančių pasiturinčių pasaulio šalių. Latvija šiame sąraše 28, Lenkija – 23, o Estija – 17.

„Building the Future: Children and Sustainable Development Goals in Rich Countries“ yra pirmasis tyrimas, analizuojantis vaikų padėtį 41-oje išsivysčiusioje šalyje, atsižvelgiant į 2015 metais nustatytus pasaulinius Darnaus vystymosi tikslus (DVT), kurie yra ypač svarbūs vaikų gerbūviui. Tyrime šalys sugrupuotos remiantis jų veikla, galimybėmis ir iššūkiais, su kuriais susiduria turtingos ekonomikos įgyvendindamos pasaulinius įsipareigojimus vaikams.

„Šie įvertinimai – tai signalas, kad progresas, kurį stebime turtingose pasaulio šalyse, nepasiekia visų jose gyvenančių vaikų,“ – teigia UNICEF Lietuva vykdomoji direktorė Jovita Majauskaitė-Staniulėnė. „Augančios pajamos dar nereiškia, kad visų vaikų padėtis toje šalyje gerėja. Tiesą pasakius, dažnai tai tik paskatina dar didesnę nelygybę. UNICEF ragina šalių vadovus imtis konkrečių veiksmų, kurie mažintų atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų, bei užtikrintų, kad su vaikų gerove susiję Darnaus vystymosi tikslai būtų pasiekti.“

Lietuva ir JAV patenka tarp trečdalio mažiausiai vaikų gerovę užtikrinančių šalių

Nors dauguma šalių rodo progresą daugelyje indikatorių, vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp jų kitose srityse. Nacionalinis pajamų lygis nepaaiškina visų šių skirtumų: pavyzdžiui, Slovėnija yra aukštesnėse pozicijose ir lenkia daug turtingesnes šalis daugelyje indikatorių. Kai tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos yra trisdešimt septintoje sąrašo vietoje ir kartu su Lietuva patenka tarp trečdalio mažiausiai vaikų gerovę užtikrinančių valstybių. Tuo tarpu Latvijos, Lenkijos ir Estijos reitingai rodo, kad vaikų padėtis šiose šalyse yra geresnė.

Ataskaitos duomenys apie Darnaus vystymosi tikslus, susijusius su vaikų ir paauglių gerove:

Skurdo mažinimas 

Vidutiniškai 1 iš 5 vaikų turtingose pasaulio šalyse gyvena santykiniame skurde, nors pastebimi didžiuliai skirtumai tarp šalių – mažiausiai santykiniame skurde gyvenančių vaikų yra Skandinavijos šalyse. Danijoje, Islandijoje ir Norvegijoje vidutiniškai skursta 1 iš 10 vaikų, daugiausiai – Rumunijoje, kur santykiniame skurde gyvena 1 iš 3 vaikų. Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje skursta 1 iš 4 vaikų, tuo tarpu Estijoje santykiniame skurde gyvenančių vaikų skaičius atitinka bendrą visų šalių vidurkį – čia skursta 1 iš 5 vaikų.

 

Maisto stygiaus mažinimas 

Su maisto trūkumu vidutiniškai susiduria 1 iš 8 vaikų gyvenančių turtingose pasaulio valstybėse. Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose su šia problema susiduria 1 iš 5 vaikų. Lenkijoje kas septintas, Latvijoje kas aštuntas, o Estijoje tik kas devintas asmuo iki 15 metų.

Sveikatos užtikrinimas

Per pastarąjį dešimtmetį kūdikių (iki 1 mėn.) mirtingumas smarkiai sumažėjo daugelyje šalių; mažėjo ir paauglių savižudybių, alkoholio suvartojimo ir nėštumo rodikliai. Tačiau, 1 iš 4 vaikų kalbėjo, kad patiria psichinės sveikatos problemas daugiau nei kartą per savaitę.

Ataskaitos duomenimis Lietuvoje žudosi daugiausiai 15-19 metų paauglių (13,3-100 000 populiacijos), lenkia tik Naujoji Zelandija (15,6-100 000 populiacijos). Latvijos, Lenkijos ir Estijos paauglių savižudybių vidurkis taip pat viršija bendrą visų šalių vidurkį: 6,1 – 100 000 populiacijos, atitinkamai 7,5, 7,9 ir 9,0 – 100 000 populiacijos. Tačiau ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos pažangą mažinant šį rodiklį. Mažiausiai paauglių savižudybių užfiksuota pietų Europos šalyse – Portugalijoje jis yra 1,7-100 000.

Lietuvos paaugliai (11-15 m.) taip pat dažniau įvardino, kad per paskutinį mėnesį buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tyrime reprezentuojamų šalių vidurkis yra 6,9 proc. Lietuvoje fiksuojamas 9,4 proc paauglių vartojusių alkoholio per paskutinį mėnesį. Estijoje ir Lenkijoje šis skaičius yra atitinkamai 7,4 proc. ir 7,5 proc.. Tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis nesiekia nustatyto šalių vidurkio  – kad paskutinį mėnesį buvo apsvaigę įvardijo 6,4 proc. paauglių.

Kokybiško švietimo užtikrinimas

Net aukščiausius švietimo standartus taikančiose šalyse, tokiose kaip Suomija ir Japonija, apie 1 iš 5 penkiolikmečių nepasiekia minimalaus raštingumo lygio skaityme, rašyme ir matematikoje. Lietuvoje daugiau kaip 35 proc. penkiolikmečių raštingumas neatitinka pageidaujamo lygio (64,6 proc. jį pasiekia). Tuo tarpu Estijos moksleivių rezultatai yra geriausi iš visų atsakaitoje pristatomų šalių – 83 proc. penkiolikmečių skaitymo, rašymo ir matematikos žinios tenkina keliamus reikalavimus. Latvijos ir Lenkijos penkiolikos metų amžiaus moksleivių žinios įvertintos geriau nei bendras visų šalių vidurkis (68,6 proc.) – šiose šalyse pageidaujamą žinių lygį yra pasiekę 71,6 ir 75,7 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių.

 

Lyčių lygybės užtikrinimas

Vidutiniškai 14 proc. apklaustų 17 turtingųjų šalių mano, kad universitetinis išsilavinimas berniukams yra svarbesnis nei mergaitėms, ir daugumoje šių šalių toks įsitikinimas yra plačiau paplitęs tarp vyrų. Lietuva į šio rodiklio tyrimą nebuvo įtraukta.

Vertinant paskelbtą 41 šalies reitingą akivaizdu, jog turtingesnės valstybės labiau linkusios atsidurti sąrašo viršuje, o skurdesnės – paskutinėse reitingo vietose. Tačiau atidesnis žvilgsnis visgi rodo, kad yra daug vietos tobulėti, nes dauguma šalių padėtis labai prasta dviejuose ar daugiau indikatorių.

Kai kurie indikatoriai – pajamų nelygybė, paauglių psichinė sveikata ir nutukimo rodikliai – verčia susirūpinti daugumą turtingų šalių. 2 iš 3 tirtų šalių skurdžiausiai gyvenančios šeimos su vaikais yra dar labiau nutolusios nuo bendro vidurkio nei tai buvo 2008 metais.

Nors dauguma šalių rodo progresą daugelyje indikatorių, vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp jų  kitose srityse. Nacionalinis pajamų lygis nepaaiškina visų šių skirtumų: pavyzdžiui, Slovėnija yra aukštesnėse pozicijose ir lenkia daug turtingesnes šalis daugelyje rodiklių. Kai tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos yra trisdešimt septintoje sąrašo vietoje ir kartu su Lietuva patenka tarp trečdalio mažiausiai vaikų gerovę užtikrinančių valstybių. Tuo tarpu Latvijos, Lenkijos ir Estijos reitingai rodo, kad vaikų padėtis šiose šalyse yra geresnė.

Atsižvelgiant į ataskaitoje pateiktus rezultatus, UNICEF ragina turtingiausias pasaulio šalis imtis veiksmų penkiose prioritetinėse srityse:

• Padaryti vaikus darnaus vystymosi ašimi – visų vaikų gerovės didinimas yra būtinas norint pasiekti darną ir teisingumą pasaulyje.
• Nepalikti nei vieno vaiko nuošalyje – vertinant šalių pajamų vidurkius dažnai nematome po jais besislepiančios didžiulės pajamų nelygybės ir didžiulio skurdo, kuriame gyvena mažiausias pajamas gaunančios šeimos.
• Pagerinti statistinių, palyginamų duomenų rinkimą – ypač apie smurtą prieš vaikus, vaikų raidą ankstyvojoje vaikystėje, migraciją ir lyčių nelygybę.
• Panaudoti šalių reitingavimą formuojant šalių vidaus politiką – nė viena iš šalių neatrodo gerai visose vaikų gerovei svarbiose srityse ir visos šalys susiduria su sunkumais įgyvendinant bent keletą į vaikus nukreiptų Darnaus vystymosi tikslų.
• Gerbti kiekvienos šalies prisiimtą įsipareigojimą siekti globalaus vystymosi – Darnaus vystymosi tikslai siekia įtraukti visas šalis į globalias pastangas sukurti darnų pasaulį.

* Santykinis skurdas (Relative Income Poverty) – kai skurdo lygis kiekvienai šaliai nustatomas individualiai, atsižvelgiant į bendrą jos pragyvenimo lygį.

Publikuota 2017.06.22