„Pasak JT Pasaulinės meteorologinės organizacijos, 2021-ieji bus vieni karščiausių metų. Gyvsidabriui kylant termometrų stulpeliuose, pasaulio viršūnių konferencijoje COP26 auga ir spaudimas vyriausybėms imtis veiksmų dėl klimato kaitos“, – 2021 m. lapkričio 2 d. Tautų rūmuose Ženevoje vykusioje spaudos konferencijoje sakė UNICEF pasaulinių klimato, energetikos ir aplinkos programų vadovas Gautamas Narasimhanas, kalbėdamas apie Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferenciją #COP26 ir klimato kaitos poveikį vaikams.
„Daugelio konferencijoje kalbančių pasaulio lyderių pareiškimuose buvo ne kartą paminėti žodžiai „vaikai“ ir „jaunimas“. Tačiau kol lyderiai vėl kalba apie klimato krizės poveikį vaikams, tik nedaugelis paverčia šiuos žodžius prasmingais iš tikrųjų į vaikus atsižvelgiančiais veiksmais“. „UNICEF šiandien paskelbė naują tyrimą, atskleidžiantį, kad du trečdaliai šalių klimato kaitos planų neatsižvelgia į vaikų poreikius ir prioritetus.
Išnagrinėjome Nacionalinius įsipareigojimus, kuriuos ruošiantis COP26 konferencijai atnaujino Paryžiaus susitarimą pasirašiusios šalys: tai dokumentai, kuriuose nurodomi veiksmai, kurių šalis įsipareigoja imtis, kad pasiektų šio susitarimo tikslus. Paaiškėjo, kad tik 35 Iš 103 šalių planų – arba maždaug trečdalis – atsižvelgia į vaikų poreikius. Tik 1 iš 5 planų esmingai nurodytos sąsajos su vaiko teisėmis arba kartų lygybę. Tik 12% šalių teigia, kad plano kūrime dalyvavo vaikai.
Šalys sako teisingus dalykus apie tai, kad atsižvelgtų į vaikus ir juos įtrauktų, tačiau jų klimato planai palieka tuščius pažadus. Vaikai ir jaunimas suteikia energijos, lyderystės ir idėjų, tačiau lyderiai ir toliau kalba apie savo reikalavimus “, – sako UNICEF klimato kaitos ekspertas.
„Klimato krizė yra vaiko teisių krizė. Rugpjūčio mėn. UNICEF paskelbtas Vaikų klimato rizikos indeksas atskleidė, kad 99% iš 2,2 milijardo pasaulio vaikų – beveik visi – yra veikiami bent vienos grėsmės aplinkai, įskaitant karščio bangas, ciklonus, potvynius, sausras, užkrečiamas ligų, oro taršą ir apsinuodijimą švinu. Maždaug milijardas vaikų gyvena šalyse, kuriose klimato kaitos grėsmės keliamas pavojus klasifikuojamas kaip „itin didelis“. Šiems vaikams tenka patirti daugybinius įvairialypius klimatinius smūgius, keliančius pavojų jų sveikatai, ugdymui ar tiesiog išlikimui“.
„Siekiant reaguoti į klimato krizę taip, kad visų sprendimų centre būtų atsižvelgdama į vaikų interesus, UNICEF prašo vyriausybių imtis trijų veiksmų:
1) Didinti investicijas į prisitaikymą prie klimato kaitos ir atsparumą
Mažiausiai prie pasaulinių emisijų prisidedančiose bendruomenėse gyvenantys vaikai patirs didžiausią klimato kaitos poveikį. Tai bendruomenės, kuriose vaikų skaičius per ateinančius dešimtmečius išaugs labiausiai; ir švelninančios pastangos siekiant sumažinti CO₂ išmetimą bus pavėluotos, turint omeny kad teršalų išmetimo mažinimo poveikis bus pasiektas tik po dešimtmečių, kol turės įtakos mūsų jau padarytam klimatą šildančiam poveikiui. Viešųjų paslaugų, nuo kurių šie vaikai priklausomi – geriamo vandens tiekimo, sveikatos priežiūros ir švietimo – atsparumo didinimas labai svarbus siekiant sumažinti riziką, su kuria jie susidurs.
UNICEF ragina išsivysčiusias šalis didinti savo 2009 m. pažadą mobilizuoti 100 mlrd. JAV dolerių finansuoti kovą su klimato kaita, nes jau dabar akivaizdu jog šios paramos nepakaks norint pasiekti reikiamą poveikį klimato kaitai. UNICEF ragina daugiau finansuoti atsparumą klimato kaitai ir gebėjimus prisitaikyti stiprinančioms priemonėms.
2) Sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą
Prisitaikymas gali lemti labai daug, todėl COP26 lyderiai privalo įsipareigoti greičiau ir labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Pasaulio vaikai negali sau leisti tolesnio delsimo. UNICEF ragina šalis iki 2030 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį bent 45% lyginant su 2010 m. lygiu, kad atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus.
3) Įtraukti jaunimą į derybas ir sprendimus dėl klimato kaitos
Kaip patvirtino šiandieninis tyrimas, vaikai ir jaunimas tebėra nepakankamai atstovaujami politikoje ir diskusijose apie klimatą, nors jie yra svarbiausi tvarių sprendimų klientai. Tai riboja jų galimybes daryti įtaką sprendimams, kurie yra labai svarbūs jų ateičiai, ir nepadės jiems vesti pasaulį, kurį paveldės.
„Kiekvienas šiandien gyvenantis vaikas ir jaunuolis gimė pasaulyje, puikiai suvokiančiame neveiklumo pasekmes klimato kaitai – tačiau lyderiai negali susitarti dėl priemonių ją sustabdyti. Tarptautinė bendruomenė turi panaudoti likusias COP26 diskusijas, kad žodžiai virstų veiksmais. Būtina sukurti saugesnes bendruomenes jau nukentėjusiems vaikams ir susitarti dėl tolesnio kelio, kad būtų išvengta blogiausių klimato kaitos padarinių visur gyvenantiems žmonėms“, – pabrėžė G. Narasimhanas.
Plačiau žr. unicef.org/press-releases/unicef-analysis-finds-just-34-cent-national-climate-policies-are-child-sensitive