COVID-19 yra didžiausia pasaulinė vaikų krizė per UNICEF 75 metų istoriją

Pradinis » Press releases » COVID-19 yra didžiausia pasaulinė vaikų krizė per UNICEF 75 metų istoriją

Niujorkas, 2021 m. gruodžio 9 d.

75-ųjų metinių proga UNICEF įspėja: dėl COVID-19 praktiškai visi vaikų pažangos rodikliai sumažėjo. Liūdniausia, kad skurstančių vaikų yra 100 mln. daugiau.

COVID-19 paveikė vaikus precedento neturinčiu mastu, todėl tai yra didžiausia vaikų krizė, su kuria UNICEF susidūrė per visą savo 75 metų istoriją, teigiama šiandien paskelbtoje Jungtinių Tautų vaikų fondo ataskaitoje.

Ataskaita „Užkirsti kelią prarastam dešimtmečiui: skubūs veiksmai, kuriais siekiame pakeisti pražūtingą COVID-19 poveikį vaikams ir jaunimui“ pabrėžia skirtingus būdus, kuriais COVID-19 stabdo dešimtmečius trukusią pažangą sprendžiant pagrindines vaikų problemas, tokias kaip skurdas, sveikata, švietimo prieinamumas, mityba, vaikų apsauga ir psichinė gerovė. Ataskaitoje įspėjama, kad praėjus beveik dvejiems metams po pandemijos pradžios, plataus masto COVID-19 poveikis toliau gilėja, didindamas skurdą, įtvirtindamas nelygybę ir keldamas iki šiol nematytą grėsmę vaikų teisėms.

„Per savo veiklos istoriją UNICEF padėjo formuoti sveikesnę ir saugesnę aplinką vaikams visame pasaulyje, tai atnešė puikių rezultatų milijonams vaikų“, – sakė UNICEF vykdomoji direktorė Henrietta Fore. „Dabar šiems laimėjimams gresia pavojus. COVID-19 pandemija kelia didžiausią grėsmę vaikų pažangai per visą 75 metų laikotarpį: daugėja badaujančių, nesimokančių, skriaudžiamų, skurde gyvenančių ar į santuoką verčiamų vaikų, mažėja vaikų, kuriems prieinama sveikatos priežiūra, vakcinos, pakanka maisto ir būtiniausių paslaugų. Tuo metu, kai turėtume žvelgti į priekį, einame atgal.“

Ataskaitoje teigiama, kad dėl pandemijos dabar daugialypiame skurde papildomai atsidūrė stulbinantis skaičius – 100 mln. vaikų – 10 proc. daugiau nei tokių buvo 2019 metais. Ataskaitoje įspėjama, kad prarastas pozicijas susigrąžinti užtruks – geriausiu atveju prireiks septynerių-aštuonerių metų, kad vaikų skurdo mažinimas atsigautų ir grįžtų į lygį, buvusį iki COVID epidemijos pradžios.

Kiti regreso požymiai: ataskaitoje nurodoma, kad lyginant su laikotarpiu prieš pandemiją, šiemet 60 mln. padaugėjo skurdžiuose namų ūkiuose gyvenančių vaikų. Be to, 2020 metais virš 23 mln. vaikų negavo būtiniausių vakcinų – tai beveik 4 milijonais daugiau nei 2019 m. – tai didžiausias skaičius per 11 metų.

Dar prieš pandemiją apie 1 mlrd. vaikų visame pasaulyje patyrė didelį nepriteklių, neturėdami galimybių gauti išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas, būstą, tinkamą mitybą, sanitarines sąlygas ar švarų vandenį. Dabar šis skaičius didėja – nevienodas atsigavimas dar labiau didina atskirtį tarp turtingų ir neturtingų vaikų, o labiausiai nukenčia labiausiai marginalizuoti ir pažeidžiami vaikai.

Ataskaitoje pažymima:

– pandemijos piko metu daugiau nei 1,6 mlrd. mokinių dėl nacionalinių karantinų nelankė mokyklos. Pirmaisiais krizės metais beveik 80 proc. mokyklų nutraukė kontaktinį mokymą;

– psichikos sveikatos sutrikimai paveikė 13 proc. 10-19 metų amžiaus pasaulio paauglių . Iki 2020 m. spalio mėn. pandemija sutrikdė arba sustabdė svarbiausių psichikos sveikatos paslaugų teikimą 93 proc. pasaulio šalių;

– iki dešimtmečio pabaigos dėl COVID-19 pandemijos gali įvykti 10 mln. papildomų vaikų santuokų;

– pasaulyje dirbančių vaikų skaičius išaugo iki 160 mln. – per pastaruosius ketverius metus jų padaugėjo 8,4 mln. Dėl pandemijos sukelto skurdo augimo iki 2022 m. pabaigos dar 9 milijonams vaikų gresia priverstinio vaikų darbo pavojus;

– pandemijos piko metu 1,8 mlrd. vaikų gyveno 104 šalyse, kuriose smurto prevencijos ir reagavimo į smurtą paslaugos buvo smarkiai sutrikdytos;

– 50 mln. vaikų kenčia nuo labiausiai gyvybei pavojingos nepakankamos mitybos formos – liguisto sulysimo. Dėl pandemijos poveikio vaikų mitybai, maitinimo paslaugoms ir būdams šis skaičius iki 2022 m. gali padidėti dar 9 milijonais.

Be pandemijos, ataskaitoje įspėjama apie kitas grėsmes vaikams, kurios kelia didžiulę grėsmę vaikų teisėms. Pasaulyje 426 mln. vaikų – beveik 1 iš 5 – gyvena karinių konfliktų zonose, kurios tampa vis intensyvesnės ir vis labiau žaloja civilius gyventojus, o tai neproporcingai paveikia vaikus. Moterims ir mergaitėms kyla didžiausia su konfliktais susijusio seksualinio smurto rizika. Aštuoniasdešimt procentų visų humanitarinių poreikių lemia ginkluoti konfliktai. Be to, beveik pusė pasaulio vaikų – 1 milijardas – gyvena šalyse, kuriose klimato kaitos poveikio rizika vertinama kaip „itin didelė“.

UNICEF ragina: kad reaguotume, atsigautume ir naujai kurtume ateitį kiekvienam vaikui, būtina –

– investuoti į socialinę apsaugą, žmogiškąjį kapitalą, finansuoti įtraukias ir atsparias atsigavimo priemones;

– sustabdyti pandemiją ir sustabdyti nerimą keliantį vaikų sveikatos ir mitybos būklės blogėjimą, tam panaudojant UNICEF gyvybiškai svarbų vaidmenį platinant COVID-19 vakciną;

– dar labiau stiprinti ir kiekvienam vaikui užtikrinti kokybišką švietimą, apsaugą ir gerą psichinę sveikatą;

– didinti atsparumą siekiant geriau užkirsti kelią krizėms, reaguoti į jas ir apsaugoti vaikus nuo krizių, įskaitant naujus metodus, kaip sustabdyti badą, apsaugoti vaikus nuo klimato kaitos ir iš naujo įsivaizduoti išlaidas nelaimių atveju.

„Pasaulinės pandemijos, didėjančių konfliktų ir stiprėjančios klimato kaitos laikais šiandien kaip niekad svarbu laikytis požiūrio, kad vaikai svarbiausi“, – sakė M. Fore.

„Esame kryžkelėje. Bendradarbiaudami su vyriausybėmis, rėmėjais ir partneriais braižant bendrą kelią ateinantiems 75 metams privalome užtikrinti, kad vaikai būtų pirmieji eilėje investuojant ir paskutinieji išlaidas mažinant. Pažadas mūsų ateičiai grindžiamas dabarties prioritetais.“

Ataskaitą anglų kalba atsisiųsti galite čia.

UNICEF ragina prioritetą skirti investicijoms į vaikus

Per UNICEF 75 veiklos metus dėl COVID-19 vaikus ištikusi krizė gali turėti pasekmes dešimtmečiui. Bet ne metas pasiduoti - laikas įsivaizduoti kitokį pasaulį ir kurti ateitį, kurioje kiekvienam vaikui suteikiamas šansas.