Penkios galimybės vaikams, kurias privalome išnaudoti dabar

„Auganti antivakcininė retorika kelia pavojų užsikrėsti mirtinomis ligomis, kurios jau turėtų būti visiškai išnaikintos. Joks žmogus neturėtų sirgti liga, kurią įmanoma užkardyti skiepijantis – joks.“ (Ridhi, 20 m., Tailandas)

Istorija ir mokslas teigia, kad vakcinos yra didžiausia mūsų viltis siekiant sunaikinti šį virusą, atkurti mums įprastą gyvenimą bei susigrąžinti pragyvenimo šaltinius.

Visgi, kaip mums primena Ridhi, yra reali rizika, kad vakcinos COVID-19 nepasieks visų, kuriems jos reikia.

Abejonės vakcina turės didžiulį poveikį mūsų gebėjimui įveikti COVID‑19. Tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 20 tūkst. suaugusiųjų iš 27 šalių, parodė, kad maždaug kas ketvirtas iš jų atsisakys COVID-19 vakcinos. Panašus amerikiečių tyrimas parodė, kad neaiškūs ir nenuoseklūs visuomenės sveikatos pareigūnų ir politikų pranešimai gali sumažinti vakcinų vartojimą.

Tuo tarpu klaidinga informacija apie vakcinas tapo dideliu ir augančiu verslu. Prieš vakcinaciją pasisakantys „verslininkai“ per pandemiją padidino savo sekėjų skaičių mažiausiai 20 procentų. Pasak „Avaaz“, 10 populiariausių svetainių, kurias tyrėjai nustatė kaip skleidžiančią klaidingą sveikatos informaciją, turėjo beveik keturis kartus daugiau peržiūrų „Facebook“  platformoje, nei informacija iš patikrintų sveikatos svetainių.

Trumpai tariant, mes pralaimime kovoje dėl pasitikėjimo. Be pasitikėjimo, jokia COVID-19 vakcina nebus naudinga. Tačiau visuotinai išplatinę COVID-19 vakcinas, turime galimybę su gyvybę gelbėjančiomis vakcinomis tikrai pasiekti kiekvieną vaiką. Šviesa tunelio gale turi šviesti visiems.

Ką reikia padaryti

Dabar, kai pasaulis sukūrė keletą COVID-19 vakcinų, galime sutelkti dėmesį į ilgą ir sunkią kovą šiam virusui išnaikinti mūsų Žemėje – visiems vienodai ir sąžiningai, pasiekiant visus, įskaitant vargingiausius ir atsidūrusius didžiausioje atskirtyje.

Paisrengimo darbai jau pradėti. UNICEF yra įsipareigojusi COVAX sistemos Išankstinių rinkos įsipareigojimų grupės partnerė. Ši sistema – tai pasaulinio bendradarbiavimo mechanizmas siekiant užtikrinti sąžiningą ir nešališką prieigą prie COVID-19 vakcinų visame pasaulyje. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad nė viena šalis ir nė viena šeima nebūtų nustumta į eilės galą, kai atsiras prieinamų vakcinų. Tai padarysime siekdami įsigyti ir tiekti COVID-19 vakcinas naudodamiesi mūsų turima infrastruktūra tam, kad įgalintumėme jų logistiškai sudėtingą pristatymą į pačias atokiausias vietoves. Vyriausybės turi dirbti drauge užtikrinant, kad COVID-19 vakcinos būtų įperkamos ir prieinamos bet kurioje šalyje.

Taip pat labai svarbi – kadangi bet kurios vakcinos svarbiausias ingredientas yra pasitikėjimas – UNICEF pradėta pasaulinė skaitmeninė kampanija sutelkti visuomenės paramą ir bendruomenių informuotumą apie visų vakcinų vertę ir efektyvumą.

Technologijų bendrovės vaidina didžiulį vaidmenį ir jau ėmėsi svarbių pirmųjų žingsnių stabdant pavojingos dezinformacijos plitimą savo platformose. Spalį „Facebook“ paskelbė apie pokyčius savo taisyklėse, draudžiančius nuteikiančius prieš skiepijimą pranešimus. Netrukus po to „YouTube“ paskelbė apie kovą su antivakcinacija, pašalindama vaizdo įrašus, kuriuose pateikiama klaidinga informacija apie COVID-19 vakcinas. Tačiau galima padaryti dar daugiau. Socialinės žiniasklaidos platformos turi imtis priemonių žymėti ir šalinti tiesą iškreipiantį turinį.

Dvejonių dėl skiepijimo problema apima gerokai plačiau nei vien COVID-19 vakcinos. 2019 m. Pasaulinė sveikats organizacija teigė, kad nepasitikėjimas skiepais tapo viena iš 10 didžiausių grėsmių pasaulio sveikatai – o be šio pasitikėjimo vakcinos tėra brangūs buteliukai gydytojo kabinete.

„Be pasitikėjimo, vakcinos tėra brangūs buteliukai gydytojo kabinete.“

„Manau, kad dabar gali būti tinkamiausias laikas mokykloms išgirsti mokinius ir rasti būdų pagerinti mokymosi galimybes internetu. Net pandemijai pasibaigus nuotolinis mokymasis gali būti vertingas instrumentas užtikrinant švietimo prieinamumą ir lankstumą.“ (Kamogelo, 18 m., Pietų Afrika).

Kamogelo yra teisus. Mokyklų uždarymo piko metu 2020-ųjų metų pradžioje, apie 30 procentų pasaulio moksleivių neturėjo galimybės mokytis nuotoliniu būdu. Tiesą sakant,  tik kiek daugiau nei pusė namų ūkių daugumoje pasaulio šalių turi prieigą prie interneto.

Šie vaikai ir taip, tikėtina, neturėjo prieigos prie kokybiško švietimo. Tai, kad daugiau nei 50 procentų 10-mečių mažų ir vidutinių pajamų šalyse pabaigę pradinę mokyklą negali perskaityti ir suprasti paprasto pasakojimo, atspindi globalią mokymosi krizę. Jei nesumažinsime skaitmeninio atotrūkio, ši sparčiai auganti jaunimo grupė bus liks atsiliekanti.

COVID-19 išryškino būtinybę šią problemą spręsti dar labiau. Mūsų karta gauna progą suteikti prieigą prie interneto kiekvienam vaikui ir mokyklai drauge su naujais, skaitmeniniu būdu valdomų įrankiais, padėsiančiais ugdyti įgūdžius išnaudoti savo galimybes per ir po COVID-19 pandemijos.

Ką reikia padaryti

Pirmiausia, vyriausybės turi teikti pirmenybę mokyklų atvėrimui ir imtis visų įmanomų priemonių tai padaryti saugiai.

Priverstinė pauzė mokymosi procese taip pat suteikia progą permąstyti ugdymo procesą.

UNICEF programa „Reimagine Education“ („Permąstykime švietimą“) siekia iš pagrindų pakeisti mokymąsi ir įgūdžių ugdymą, kad kiekvienam vaikui būtų teikiamas kokybiškas švietimas per skaitmeninį mokymąsi, interneto ryšį, įrenginius, prieinamus duomenis ir jaunų žmonių įtraukimą. Iki 2021 m. pabaigos siekiame aprūpinti 500 milijonų vaikų ir jaunimo, o iki 2030 m. – 3,5 milijardo.  Kartu su dešimtimis privataus sektoriaus partnerių ir vyriausybių ši veikla apima viską, pradedant vadovėlių pristatymu į atokias vietas, paramą švietimo radijo laidoms ir teikti išsilavinimą vaikams kad ir kur jie gyventų, naudojant SMS, „WhatsApp“ grupes ir tinklalaides.

Skaitmeniniai įrankiai gali iš esmės pakeisti situaciją. UNICEF „Pasaulinis skaitmeninio mokymosi įrankių rinkinys“ („Global Digital Learning Toolkit“) leidžia panaudoti bazinius, plačiausiai panaudojamus, užimtumo ir skaitmeninius įgūdžius net sunkiausiai pasiekiamiems ir pažeidžiamiausiems moksleiviams. Pavyzdžiui, mes dirbame su „Microsoft“ plėtodami „Ugdymo pasą“ („Learning Passport“) – platformą, suteikiančią prieigą internete ir neprisijungus prie mokyklinių programos keliomis kalbomis net ir krizių metu; bendradarbiaujame su Khano akademija vystydami bazinius, skaitmeninius ir STEM gebėjimus; vykdome skaitmenines programas pabėgėliams ir migrantams, leidžiančias išmokti priimančiosios bendruomenės kalbos tam, kad įgytų geresnes švietimo ir įsidarbinimo galimybes; dirbame su Švietimo amžiaus fondu („Age of Learning Foundation“) daugiau nei 180 tūkst. moksleivių visame pasaulyje suteikiant galimybę nemokamai išmokti rašyti ir skaičiuoti.

Tačiau naudojimasis mokymosi priemonėmis privalo būti suderintas su ryšio galimybėmis. Siekdami išplėsti ryšį, bendradarbiaujame su viešaisiais ir privačiais partneriais įgyvendindami GIGA iniciatyvą siekiant iki 2030 m. užtikrinti prieigą prie interneto kiekvienam vaikui, bendruomenei ir mokyklai.

To dalis yra ir neseniai startavęs pasaulinis bendradarbiavimas su „Ericsson“ iki 2023 m. pabaigos siekiant išsiaiškinti mokyklų prieigos prie interneto ryšio sąlygas 35 šalyse. Tai yra svarbus pirmasis žingsnis siekiant kiekvienam vaikui leisti naudotis skaitmeninio mokymosi galimybėmis.

Kaip mums primena Kamogelo, pripažindami ir išnaudodami skaitmeninių sprendimų galią šiuo lemiamu momentu, mes galime esmingai pakeisti ištisos vaikų kartos lavinimosi ir ugdymo kokybę.

„Pripažindami ir išnaudodami skaitmeninių sprendimų galią, mes galime pakeisti ištisos vaikų kartos mokymąsi ir įgūdžių ugdymą“.

„Kodėl mes psichinę sveikatą traktuojame taip, tarsi tai nebūtų didelis dalykas? Kodėl liūdinčiam žmogui sakome „tu tiesiog perdaug galvoji“? Kodėl sergantiems psichinėmis ligomis klijuojame bepročių štampus? … Pats laikas atsisakyti šių stereotipų ir pripažinti, kad psichinė sveikata yra tokia pat svarbi, kaip ir mūsų fizinė sveikata“. (Tulika, 18 m., Indija).

Tulika teisi: psichinė sveikata yra svarbus dalykas – toks pat svarbus kaip ir fizinė sveikata. Tai ypač pasakytina apie vaikystę ir paauglystę, kai klojame pamatus savo viso gyvenimo pažinimo ir mokymosi gebėjimams, emociniam intelektui ir atsparumui stresui.

Vėlgi, pandemija parodė, kokie pažeidžiami yra vaikai ir jaunimas.

Vaikams visame pasaulyje COVID ‑ 19 apvertė gyvenimą aukštyn kojomis, sugriaudama jaukius ir pažįstamus įpročius, tokius kaip mokyklos lankymas ar žaidimai lauke. Paauglius karantinas atribojo nuo socialinio kontakto bei ryšių su bendraamžiais, kurie šiuo gyvenimo laikotarpiu yra labai svarbūs. Vaikus, nukentėjusius nuo smurto, nepriežiūros ar prievartos traumų šeimoje, karantinas paliko už uždarų durų su smurtautojais ir be pagalbos, kurią jie paprastai gautų mokykloje, iš giminaičių ar bendruomenės. COVID-19 sutrikdė ar net visiškai sustabdė kritiškai svarbių psichinės sveikatos paslaugų tiekimą 93 proc. pasaulio šalių.

Šie padariniai sustiprina ir taip nerimą keliančią situaciją. Ankstesniame laiške rašiau apie psichikos sveikatos sutrikimų augimą tarp jaunesnių nei 18 metų asmenų – kritinio amžiaus, susijusio su jauno žmogaus raida. Pusė visų psichikos sutrikimų išsivysto iki 15 metų, o 75 procentai – iki ankstyvos pilnametystės. Kasmet dauguma iš 800 tūkst. žmonių, kurie miršta nusižudę, yra jauni žmonės, o savęs žalojimas yra antra pagrindinė mirties priežastis tarp 15–19 metų mergaičių.

Deja, per daug vaikų ir jaunimo nesikreipia pagalbos dėl gėdos ir diskriminacijos, kuriomis apipintas tiek patiriamas fizinis ir psichologinis smurtas, tiek psichinė sveikatos. Psichinė sveikata taip pat yra nepakankamai finansuojama beveik visur – vyriausybės privalo tam skirti daugiau dėmesio. Mažas pajamas gaunančiose šalyse psichinei sveikatai tenka mažiau nei 1 procentas sveikatos priežiūrai skirto biudžeto.

Tačiau vaikams ir jaunimui susiduriant su daugybe jų psichinei gerovei tenkančių iššūkių, šios pandemijos metu tinkamas metas suaugusiems ir vaikams kalbėtis ir labiau suprasti psichinę sveikatą.

Ką reikia padaryti

Tulika ir jos bendraamžiai prašo pagalbos, ir mes turime išgirsti jų susirūpinimą.

Kai kurios vyriausybės jau taip ir daro. Bangladeše, Sakartvele ir Indijoje nemokamos telefono pagalbos linijos vaikams teikia gyvybiškai svarbias psichologinės paramos paslaugas. Indijos „Vaikų linija“ sulaukė daugiau nei 92 tūkst. skambučių, prašančių apsaugoti nuo prievartos ir smurto per pirmąsias 11 COVID-19 karantino dienų – perpus daugiau nei įprastai.

Kazachstane, kuriame paauglių savižudybių skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje, 2020 m. balandžio mėn. UNICEF dėk pradėjo veikti individualių internetinio konsultavimo paslaugų paaugliams platforma drauge apmokant psichinės sveikatos specialistus reaguoti į COVID-19 sukeliamą nerimą, stresą ir netikrumo jausmą. Per vos tris mėnesius apmokyta virš 5 tūkst. mokyklų psichologų ir psichinės sveikatos specialistų. Kitos šios šalies programos skatina paauglių socialinius ryšius tarpusavio palaikymo grupėse ir diskusijose su tėvais, siekiant destigmatizuoti psichinę sveikatą, skatinti supratimą ir palaikymą.

Panašiai viso pasaulio organizacijos dirba su jaunais žmonėmis, siekdamos normalizuoti pagalbos psichikos sveikatai paiešką, tam pasitelkdamos patikrintas intervencines programas ir kampanijas. Pavyzdžiui, organizacija „Metas keistis“ („Time to Change“) stabdo psichinės sveikatos diskriminaciją Jungtinėje Karalystėje dirbdama su mokytojais, mokyklų vadovais ir mokiniais skatindama dialogą, atkreipdama dėmesį į nusistovėjusius stereotipus ir palaikydama jaunus žmones.

Turime padaryti daugiau: valstybės turi skirti šiai problemai spręsti būtiną finansavimą, dramatiškai išplėsti psichinės sveikatos paslaugas ir paramą jaunimui bendruomenėse ir mokyklose bei vystyti programas tėvams užtikrinant, jog pažeidžiamų šeimų vaikai gautų visą reikalingą paramą ir apsaugą namuose.

„Valstybės turi skirti šiai problemai spręsti būtiną finansavimą, dramatiškai išplėsti psichinės sveikatos paslaugas ir paramą jaunimui bendruomenėse ir mokyklose bei vystyti programas tėvams užtikrinant, jog pažeidžiamų šeimų vaikai gautų visą reikalingą paramą ir apsaugą“.

„Privalome atsikratyti įsitikinimo, kad esame bejėgiai ir suvokti kad esame be galo galingi“. (Clover, 20 m., Australija).

Koronaviruso pandemija paveikė visus planetos žmones, tačiau vis dėl to visus mus veikia nevienodai. Yra pernelyg daug šalių, kur dėl savo tautybės, odos spalvos ar finansinės padėties galite patirti skaudesnes COVID-19 pasekmes. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose afroamerikiečiai sudaro 13 proc. gyventojų, bet jiems tenka maždaug ketvirtadalis COVID-19 mirčių – t.y. palyginti su baltaisiais jie nuo COVID-19 miršta beveik keturis kartus dažniau.

Visame pasaulyje priešakinių linijų ir būtiniausiems darbuotojams, etninių mažumų atstovams, taip pat skurstantiems ir socialiai atskirtiems žmonėms jau kyla neproporcinga rizika. Jie dažniau užsikrečia, yra labiau paveikiami ir rečiau gauna reikiamą priežiūrą bei gydymą. Tai kelia pavojų mums visiems. Nepriklausomai nuo to, ar esate turtingas ar vargšas, jei jūsų kaimynas serga, susirgti galite ir jūs. Ši krizė nesibaigs niekam, kol mes jos neužbaigsime visiems.

Skurdas auga dramatiškai taip pat. Apskaičiuota, kad finansiniu požiūriu varginguose namų ūkiuose gyvenančių vaikų skaičius 2020 m. pabaigoje padidėjo 142 milijonais.

Tačiau skurdo padariniai yra jaučiami ne tik sveikatai. Skurde gyvenantys vaikai ne tik turi prasčiausias galimybes apsisaugoti nuo viruso, bet ir prasčiausias sąlygas mokytis nuotoliniu būdu, plautis ir dezinfekuoti rankas. Humanitarinėje krizėje gyvenantiems vaikams rizika sirgti COVID-19 yra dar didesnė.

Vaikai skursta ne tik dvigubai dažniau nei suaugusieji – jie labiau nukenčia dėl negrįžtamų skurdo  padarinių. Tokie vaikai ankstyvame amžiuje dažniau neprivalgo, negauna kokybiško ugdymo ar tinkamą sveikatos priežiūros, leidžiančioms jiems išgyventi ir sveikai augti. Nesiimant veiksmų, šios pasekmės gali likti visam gyvenimui.

Ką reikia padaryti

Kaip Clover iškalbingai tvirtina, vaikai ir jaunimas nėra bejėgiai. Turime užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę prisidėti prie visuomenės gerovės ir kad nė vienas vaikas nebūtų paliktas, nepaisant lyties, rasės, tautybės ar religijos. Būtina atnaujinti įsipareigojimą kovoti su nelygybe ir diskriminacija. Kaip šiemet sakė generalinis sekretorius Guterresas, reikia ne tik naujos kartos socialinės apsaugos politikos, bet turime kovoti su giliai įsišaknijusia lyties, rasės ar tautybės diskriminacija taikant tikslines programas ir politikos priemones.

Pernelyg daug vaikų negali naudotis būtiniausiomis paslaugomis, kurias dažnai laikome savaime suprantamomis. Pavyzdžiui, švarus vanduo ir muilas yra pagrindinės priemonės, užkertančios kelią COVID-19 ir kitų ligų plitimui. Ekvadoro ir kitų šalių prekyvietėse, sveikatos centruose ir mokyklose buvo įdiegtos naujovės – kilnojamos pedalu valdomos rankų plovimo stotys, leidžiančios išvengti rankų sąlyčio su kitais paviršiais ir taip apsaugant vaikus nuo virusų ir bakterijų.

Socialinė parama, tame tarpe finansinė, gali būti svarbi priemonė ne tik padedant šeimoms trumpam neatsidurti dugne, bet ir plačiau kovoti su nelygybe – remti vaikų leidimą į mokyklą ir sveikatos priežiūros įstaigas, perkant visaverčio maisto ir sumažinti vaikų darbą. UNICEF šiuo metu dirba drauge su 115 šalių vyriausybėmis remiant išplėstas socialinės paramos programas, skirtas reaguoti į COVID-19 ir jo padalinių likvidavimą.

Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad net ir ekonomikos nuosmukio metu yra svarių argumentų  teikti prioritetą socialinių sričių finanasavimui. Siekdamos apsaugoti savo piliečius nuo COVID-19 sukrėtimų, vyriausybės turi užtikrinti, kad nebūtų karpomas socialinių paslaugų finansavimas, o turimi ištekliai būtų efektyviai naudojimi užtikrinti paslaugų tęstinumą.

COVID-19 mus išmokė, kad planetos problemoms spręsti reikia visą pasaulį įtraukiančių sprendimų. Dėl klimato pokyčių vaikai nukenčia labiausiai. Jie yra lengvai pažeidžiami pasikeitus oro, geriamo vandens ir maisto kokybei. Žinome, kad vaikams didesnį pavojų kelia vandens ir maisto stygius ar vandeniu plintančios ligos, kurias sukelia klimato kaita. Jei išliks dabartinės tendencijos, vos po 20 metų 1 iš 4 vaikų visame pasaulyje gyvens vietovėse, kuriose vandens ištekliai yra labai riboti. Mes, suaugusieji,  esame atsakingi už planetos, kurią paliksime savo vaikams, sveikatą.

Nepavykus spręsti klimato kaitos problemų, nelygybė tik padidės. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. bendra klimato kaitos daroma žala sieks 8 trilijonus JAV dolerių, o tai nusmukdys pasaulinį BVP 3 procentais, dar stipriau paveikdama skurdžiausius regionus. Jei nesiimsime veiksmų dabar, per ateinančius 30 metų virš milijardo gyventojų turės palikti savo namus, nes klimato krizė, stichinės nelaimės ir ginkluoti konfliktai skatina migraciją ir savo ruožtu smarkiai veikia tiek besivystančius, tiek išsivysčiusius kraštus.

„Daug kas pasikeitė nuo to laiko, kai nebegalime išeiti į gatves ir reikalauti imtis priemonių – tačiau tai nereiškia, kad klimato judėjimas nutilo… Mūsų negalima nutildyti. Klimato krizė tebevyksta. Ji neišnyko. Ji nepasikeitė“.(Vanessa, 24 m., Uganda).

Ką reikia padaryti

Privalome derinti atsaką į COVID-19 ir popandeminį atsigavimą su drąsiais ir skubiais veiksmais sprendžiant klimato kaitos problemos ir saugant mūsų aplinką.

Būtinos vyriausybininės skatinimo programos, kuriose pirmenybė teikiama anglies dioksido į aplinką išskyrimo mažinimui koordinuojant pasaulinį atsaką su vietiniais veiksmais. Sprendimai jau žinomi: užtikrinti vandens, sanitarijos ir higienos paslaugų atsparumą klimatui ir nelaimėms; švietimą organizuoti ekologiškose ir saugiose mokyklose; tiekti pažangias sveikatos priežiūros paslaugas, reikalingas įvykus klimato ar stichinėms nelaimėms; mažinti oro, dirvožemio ir vandens taršą; įtraukti jaunimą į pokyčius aplinkos ir klimato kaitos srityje; įtvirtinti prie klimato veiksnių prisitaikančią socialinę apsaugą, skirtą remti nukentėjusius nuo stichinių nelaimių; kurti klimato ir nelaimių prevencijos požiūriu pažangias maisto sistemas ir mitybos planus. Jei šiems sprendimams neskirsime daugiau finansinės paramos, atsigauti nuo COVID-19 bus daug sunkiau.

Daugeliui šių sprendimų būdingas raibulių bangavimo efektas, o tai naudinga sveikatos priežiūrai ir ekonomikai, tuo pačiu stiprinant atsparumą galimoms nelaimėms ateityje.

Pasaulyje, kuriame 17 šalių kasmet išnaudoja daugiau nei 80 procentų savo turimų vandens išteklių, turime iš naujo pergalvoti būdus vaikams užtikrinti prieigas prie gėlo vandens. Geriau koordinavimo ir bendradarbiavimo valdant bendrus vandens išteklius gali stiprinti taiką, kurti tvaresnius miestus, užtikrinti pragyvenimo šaltinius ir švarią bei saugią aplinką vaikams.

Tuo pat metu, užtikrindami švaraus vandens tiekimą jo ir sanitarinių įrenginių stokojantiems 40 procentų planetos gyventojų, galime užkirsti kelią COVID-19 ir kitų infekcinių ligų plitimui – už kiekvieną skirtą dolerį gautume 4 USD naudą. XXI amžiuje nėra pakankamai rimtos priežasties, dėl kurios negalėtume užtikrinti prieigą prie švaraus vandens ir muilo kiekvienam namų ūkiui, mokyklai, ligoninei ir sveikatos centre.

Tam įgyvendinti galime sekti Vanessa ir kitų jaunų žmonių kaip pavyzdžiu, kurie ne tik ragina keistis, bet ir patys imasi iniciatyvos. Pavyzdžiui, UNICEF COVID-19 inovacijų iššūkio nugalėtojas Nigerijos saugaus vandens stokojančioms bendruomenėms sukūrė būdą kurti tvarias vandens tiekimo sistemas naudojant saulės baterijas.

Tokio pobūdžio sprendimai suteikia ne tik trumpalaikę naudą naikinant COVID-19 poveikį ekonomikai ir socialinei apsaugai, bet ir didina atsparumą bei mažina ilgalaikes emisijas.

„Mes turime suvienyti atsigavimą bei reagavimą į COVID-19 su drąsiais ir skubiais veiksmais, kuriais siekiama spręsti klimato pokyčius ir apsaugoti aplinką.“