Virginijos Kochanskytės
dienoraštis
Misija Malavis. Pirmoji diena
Rugpjūčio 19 d. iš Vilniaus Į Malavį kartu su kitais UNICEF gerumo misijos „Už kiekvieną vaiką“ dalyviais išskridusi UNICEF Lietuva Geros valios ambasadorė aktorė Virginija Kochanskytė dalinasi savo pirmaisiais įspūdžiais iš šios skurdžios šalies:
Septintoji UNICEF misija iš Lietuvos. Vilniaus oro uoste džiugiai išsiglėbesčiavome su atvykusiais misijų senbuviais: direktore Jovita Majauskaite-Staniulėne, operatoriumi Jonu Burnickiu, kunigu Ričardu Doveika ir naujais dalyviais: žurnaliste Juste Petkevičiūte, dainininkais Juste Arlauskaite-Jazzu ir Donatu Montvydu. Ir kaip nesidžiaugsi, jei kaskart drauge darydami gerą darbą, pajuntame gerumą BŪTI, išgyvename būties pilnatvę.
Kelionė šį kartą, regis, truko visą amžinybę. Vilnius – Frankfurtas – Adis Abeba – Lilongvė – Blantairas. Dvidešimt aštuonios valandos be miego. Norėjosi kuo greičiau pasiekti viešbutį, palįsti po dušu ir kristi į lovą. Bet važiuojant iš oro ouosto, vaizdai pro mašinos langą skaudžiai sugėlė širdį ir visi miegai akimoju išlakstė. Sausros nualinta žemė, tolumoje stūksantys plikų uolų kalnynai, skurdžios molio trobelės, vargingos kasdienybės nualinti suaugusiųjų veidai, apiplyšę vaikai liūdnomis akimis būreliais stoviniuojantys šalia kelio – lyg kažko lauktų… Ko? Svajonių išsipildymo, geresnių laikų, tėčio grįžtančio su krepšiu dovanų… O gal tiesiog nėra kur eiti? Nei atskiro kambario, užversto žaislais, knygomis, nei kompiuterio ar išmaniojo telefono, nei sporto klubo ar baseino… Liūdnose vaikų akyse atsispindi skurdžios valstybės realybė su instinktyviu noru išgyventi. Nors ir be vandens, be maisto, be vaistų…
Dievulėliau, kaip skiriasi jų ir mūsų laimės supratimas… O Dangau, ačiū už tą kraštą, kuriame aš gimiau, už to krašto unikalią istoriją, už tą laiką, kurį tame krašte nugyvenau, suteikusį man tiek daug palaimingų gyvenimo akimirkų. Malavio UNICEF komiteto darbuotojai maloniai mus sutiko, apgyvendino, pamaitino. Ir atvėrė savo šalies skaudulius – 50 proc. šalies žmonių gyvena visiškam skurde, 63 proc. vaikų neturi maisto, vandens, vaistų, galimybės mokytis, o 33 proc. iš jų gyvena žemiau skurdo ribos. Daugybę vaikų nusilpusioms nuo bado mamoms nepasiseka išnešioti, tūkstančiai gimsta negyvi… Visko neįmanoma ir išvardinti… Daug ką pasako ir tai, kad tik 9 proc. turi elektrą. Šalis tik 1965 metais išsikovojo nepriklausomybę iš Didžiosios Britanijos. ,,Kilnūs“ britai ne tik išsivežė viską, ką galima buvo išsivežti, bet ir nesudarė galimybės mokytis. Nėra žemės iškasenų, dujų, naftos – ką pardavus, galima būtų sparčiau vystyti ekonomiką. Visa geresnės ateities viltis vaikuose, kurie išsimokslinę, galėtų šalį išvesti iš skurdo, bado, atsilikimo.
Padėkime Malavio vaikams! Tapk pastoviu UNICEF rėmėju. 1469 – siųsk žinutę su žodžiu VAIKAMS. Tik 10 centų per dieną (3 eurai per mėnesį) gali išgelbėti vaiko gyvybę. Ir mamos veidą nušvies šypsena, o vaiko širdelė ištars gyvenimui: Taip! Kokia didžiulė ta Afrika, kokia galybė nuskriaustųjų. Ar įmanoma juos visus išgelbėti? Bet pasidovanoti dieną, pilną artimo meilės, kiekvieno mūsų galioje. O padarius gerą darbą, gerai išsimiegoti – kokia laimė!
